Baltarusijos AE

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl sankcijų Baltarusijos AE

(atnaujinta 09:05 2020.05.06)
Rezoliuciją inicijavę deputatai paragino Vyriausybę panaudoti technines priemones, kurios dar iki Astravo branduolinės elektrinės veiklos pradžios apribotų elektros energijos iš Baltarusijos patekimą į Lietuvos elektros energetikos sistemą

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Seimas paragino Vyriausybę nedelsiant imtis priemonių dėl elektros energijos iš Baltarusijos nepatekimo į Lietuvos elektros energijos rinką, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Antradienį Seimas pritarė rezoliucijos dėl Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės projekto svarstymui: už balsavo 82 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.

Rezoliuciją inicijavę deputatai paragino Vyriausybę panaudoti technines priemones, kurios dar iki Astravo branduolinės elektrinės veiklos pradžios apribotų elektros energijos iš Baltarusijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą.

Rezoliucijos autoriai ragina siekti, kad ES ir NATO valstybės, visos tarptautinės organizacijos paremtų Lietuvos poziciją.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva, Seimas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Lietuva tikisi EK pagalbos blokuojant Baltarusijos AE energiją Baltijos šalyse
Nausėda pasiskundė Zelenskiui dėl Astravo AE
Minskas pasirengęs priimti ES ekspertus į Astravo AE
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją