Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį Pakso prekybos poveikiu byloje

(atnaujinta 17:44 2020.05.06)
Skundą pateikęs prokuroras siūlo Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė apskundusi Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo dėl prekybos poveikiu buvo išteisinti buvęs per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas bei verslininkas Antanas Juozas Zabulis.

Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl Pakso, Vainausko bei Zabulio išteisinimo ir priimti naują kaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir šališkai išnagrinėjo bylą. 

Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti prokuroro prašymus pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir taip suvaržė prokuroro galimybes tinkamai vykdyti savo funkcijas bei išreiškė išankstinį nusistatymą dėl prokuroro pozicijos ir bylos baigties. 

Anot prokuratūros, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, išėjo iš kaltinimo ribų, iki galo neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas. 

"Valstybiniam kaltintojui pasiūlius visa apimtimi ištirti bylos įrodymus, atsisakė išklausyti ir neišklausė byloje esančių pagrindinių garso įrašų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nuosprendį motyvavo remdamasis informacija, kurios nėra baudžiamojoje byloje", — rašoma prokuratūros pranešime. 

Prokuroras taip pat prašo būti informuotas apie galimai melagingus liudytojų parodymus, kurių, kaip teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas nevertino. 

Skundą pateikęs prokuroras siūlo Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, Vainauskas buvo susitaręs priimti nuo 14 iki 43 tūkstančių eurų vertės kyšį iš verslininko Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. Vainauskas įtariamas tuo, kad pažadėjo paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, atliekančius ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Zabulis galimai pasiūlė ir susitarė duoti Vainauskui kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, buvo pradėtas 2016 metais. Pranešimas apie įtarimą prekyba poveikiu tuometiniam Europos Parlamento nariui R. Paksui buvo įteiktas po to, kai Europos Parlamentas 2017 m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2017 metų rugsėjį.

Tegai:
prokuratūra, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Auštrevičius priminė, kad Paksas pasirašė Lietuvos narystės NATO susitarimą
Paksas papasakojo, kas gauna naudos iš "Rusijos grėsmės"
Teismas išteisino buvusį Lietuvos prezidentą Paksą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną