Baltijos šalių prezidentai

Baltijos šalys 75-ųjų Pergalės metinių išvakarėse apkaltino TSRS "pavergimu"

(atnaujinta 13:03 2020.05.07)
Anot Baltijos šalių vadovų, karo pabaiga "neatnešė laisvės" daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga Baltijos šalių prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame trijų šalių prezidentai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui bei paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalių vadovai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną "totalitarinį" režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė "Sovietų Sąjungos okupaciją" ir "aneksiją".

"Du negailestingi diktatoriai — Hitleris ir Stalinas — slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Centrinė ir rytinė žemyno dalis beveik pusę amžiaus po karo liko valdoma komunistinių režimų. Siekdama pavergti Baltijos šalis Sovietų Sąjunga panaudojo didžiulę karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę", — teigiama kreipimesi.

Jame taip pat pabrėžiama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėse galima vadinti Rusijos kariuomenės išvedimą, šioms šalims 1990–1991 metais paskelbus nepriklausomybės atkūrimą.

Baltijos šalių vadovai akcentavo, kad "okupacija" ir jos pamokos iki šiol yra kraujuojanti Baltijos šalių žaizda, kuri kviečia kovoti už istorinę tiesą ir teisingumą.

Prezidentai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo bei pokario įvykiai kai kurių šalių yra klastojami, dedamos pastangos skleisti abejones tarptautine teise pagrįstos tvarkos pagrindais.

"Mes griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą ir pasaulį į įtakos sferas. Globalaus saugumo imperatyvas reikalauja nuolatinio tarptautinės teisės ir sutartų normų laikymosi, taip pat besąlygiškos pagarbos visų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir jų teisei pačioms pasirinkti saugumo susitarimus ir sudaryti sąjungas bei aljansus. Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui", — rašoma prezidentų kreipimesi.

Kartu Lietuvos, Estijos, Latvijos šalių vadovai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir palaikė jų nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Oficialus Baltijos šalių vadovų kreipimasis skiriamas viso pasaulio šalių lyderiams, siekiant įtvirtinti istorinės atminties principus, kurie yra susiję su Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpio atsakomybėmis ir vertinimais.

75-osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės minimos gegužės 8 dieną.

Baltijos šalių "sovietinė okupacija"

Po TSRS žlugimo Lietuvos valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus versija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos", kurią tariamai organizavo sovietų vadovybė. Be to, Lietuvos valdžia vykdo rusofobinę politiką, viešai pasmerkdama tuos, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.

Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą atitiko to laiko tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Tegai:
Egilas Levitas, Kersti Kaljulaid, Gitanas Nausėda, prezidentas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys tapo "kaulu gerklėje" ES kuriant europietišką NATO
Karbauskis pasiūlė pratęsti balsavimą rinkimuose į Lietuvos Seimą
Ne visi bus paimti į ateitį: antirusiškų sankcijų šalininkai neišgyvens koronaviruso
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje

(atnaujinta 20:34 2020.10.22)
Moteris interviu metu taip pat pasakojo, ką sakė savo vaikams apie persikėlimą į kaimyninę respubliką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja teigė, kad butas, kuriame ji gyvena su vaikais Lietuvoje, mokamas per labdaros fondus. Apie tai ji pasakojo laidoje "A, pogovorit?" žurnalistei Irinai Šichman.

Tichanovskajos paklausta, ar ji nuomojasi būstą, ar jį suteikė vyriausybė.

"Tai labdaros fondai. Aš gyvenu su vaikais, jie eina į mokyklą", — sakė moteris.

Pasak Tichanovskajos, ji persikėlimą į Lietuvą vaikams paaiškino siedama situaciją su koronavirusu. Taip pat ji priduria, kad ši istorija iš dalies skirta jauniausiai dukrai paaiškinti, kodėl jie nelanko darželio.

"Baltarusijoje turime koronavirusą ir išvažiavome iš ten, kad nesusirgtume", — paaiškino ji.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras
Seimo rinkimai

Lietuvos lenkai kreipėsi į teismą dėl rinkimų rezultatų atšaukimo

(atnaujinta 17:28 2020.10.22)
LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. LLRA-KŠS prašo teismo panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje, rašo leidinys Ekspress nedelia.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) šioje apygardoje pateko į antrąjį turą.

Trečią vietą šioje apygardoje užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

LLRA-KŠS kartu su Cytacka prašo teismo nutraukti pakartotinį balsavimą šioje apygardoje, taip pat įpareigoti VRK teikti informaciją apie žinomus pažeidimus rinkimų metu.

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
rinkimai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
LLRA-KŠS kandidatė pareiškė apie "beprecedentį persekiojimą" rinkimų metu
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu