Baltijos šalių prezidentai

Baltijos šalys 75-ųjų Pergalės metinių išvakarėse apkaltino TSRS "pavergimu"

(atnaujinta 13:03 2020.05.07)
Anot Baltijos šalių vadovų, karo pabaiga "neatnešė laisvės" daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga Baltijos šalių prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame trijų šalių prezidentai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui bei paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalių vadovai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną "totalitarinį" režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė "Sovietų Sąjungos okupaciją" ir "aneksiją".

"Du negailestingi diktatoriai — Hitleris ir Stalinas — slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Centrinė ir rytinė žemyno dalis beveik pusę amžiaus po karo liko valdoma komunistinių režimų. Siekdama pavergti Baltijos šalis Sovietų Sąjunga panaudojo didžiulę karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę", — teigiama kreipimesi.

Jame taip pat pabrėžiama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėse galima vadinti Rusijos kariuomenės išvedimą, šioms šalims 1990–1991 metais paskelbus nepriklausomybės atkūrimą.

Baltijos šalių vadovai akcentavo, kad "okupacija" ir jos pamokos iki šiol yra kraujuojanti Baltijos šalių žaizda, kuri kviečia kovoti už istorinę tiesą ir teisingumą.

Prezidentai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo bei pokario įvykiai kai kurių šalių yra klastojami, dedamos pastangos skleisti abejones tarptautine teise pagrįstos tvarkos pagrindais.

"Mes griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą ir pasaulį į įtakos sferas. Globalaus saugumo imperatyvas reikalauja nuolatinio tarptautinės teisės ir sutartų normų laikymosi, taip pat besąlygiškos pagarbos visų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir jų teisei pačioms pasirinkti saugumo susitarimus ir sudaryti sąjungas bei aljansus. Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui", — rašoma prezidentų kreipimesi.

Kartu Lietuvos, Estijos, Latvijos šalių vadovai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir palaikė jų nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Oficialus Baltijos šalių vadovų kreipimasis skiriamas viso pasaulio šalių lyderiams, siekiant įtvirtinti istorinės atminties principus, kurie yra susiję su Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpio atsakomybėmis ir vertinimais.

75-osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės minimos gegužės 8 dieną.

Baltijos šalių "sovietinė okupacija"

Po TSRS žlugimo Lietuvos valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus versija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos", kurią tariamai organizavo sovietų vadovybė. Be to, Lietuvos valdžia vykdo rusofobinę politiką, viešai pasmerkdama tuos, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.

Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą atitiko to laiko tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Tegai:
Egilas Levitas, Kersti Kaljulaid, Gitanas Nausėda, prezidentas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys tapo "kaulu gerklėje" ES kuriant europietišką NATO
Karbauskis pasiūlė pratęsti balsavimą rinkimuose į Lietuvos Seimą
Ne visi bus paimti į ateitį: antirusiškų sankcijų šalininkai neišgyvens koronaviruso
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK

(atnaujinta 20:31 2020.05.28)
Seime kilo skandalas, kad neva Audrys Šimas balsuodamas NSGK pakėlė ranką taip, lyg pademonstruotų nacių pasisveikinimo gestą, dėl paplitusio vaizdo įrašo "Naciai Seime" LŽB pareikalavo paaiškinimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Valdančiosios Seimo "valstiečių" frakcijos narys Audrys Šimas ketvirtadienį per Seimo posėdį atsiprašė, kad jo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kažkam priminė nacių pasisveikinimo gestą. Politikas sakė tiesiog balsavęs ir neturėjo omenyje jokių veiksmų.

"Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs — atsistoti, kišenėse rankos — ir balsuoti taip", — per Seimo posėdį sakė Šimas.

Jis pridūrė, kad posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta pakeliant ranką.

"Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą", — teigė jis.

Prieš tai trečiadienį Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje", — teigiama LŽB pranešime.

Be to, savo kreipimesi LŽB nurodo, jog įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranką kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros, pabrėžiama pranešime.

Opozicijos politikai pareikalavo iš Šimo paaiškinti savo elgesį.

"Bet kurioje ES valstybėje toks parlamento nario poelgis būtų gausiai pasmerktas. Valstybės vadovai, jo partijos vadovai tikrai reikalautų atsakomybės. Ir vakar aš to tikėjausi. Nesitikėjau, aišku, iš Karbauskio, bet kažkaip kvailai galvojau, gal Skvernelis pakomentuos kažką brandžiau. Kaip manote, kokios yra reakcijos?" — savo Facebook piktinosi Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Skvernelis gina Šimą ir kritikuoja žurnalistą Rimvydą Valatką, kuris šį klausimą iškėlė viešojoje erdvėje. O Seimo salėje pradedant posėdį niekas apie tai net ir neplanavo kalbėti. Dovilė Šakalienė nuo šoninio mikrofono pasisakė, bet į ją net Seimo pirmininkas nekreipė dėmesio, piktinosi Armonaitė.

Minėtas vaizdo įrašas internete paplito pavadinimu "Naciai Seime". Tai ištrauka iš gegužės 20 dienos NSGK posėdžio transliacijos. Jame matyti, kaip atsisukęs nugara į kamerą Šimas balsuodamas už Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą pakelia ranką aukštyn tarsi saliutuodamas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, nacizmas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 17:09 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook parašė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'ui Michel'iui iškėlė tik streso testų reikalavimą kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", — parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką", kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", — sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Gamtinių dujų gamykla, archyvinė nuotrauka

Artimiausioje ateityje ES neketina atsisakyti dujų vartojimo

(atnaujinta 16:53 2020.05.28)
Tuo tarpu Europos Komisija ketina skatinti "grynesnių" rūšių dujų, kuriose nėra anglies, pavyzdžiui, vandenilio, naudojimą ES

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Europos Sąjunga neplanuoja atsisakyti gamtinių dujų naudojimo per ateinančius 10 metų ar net artimiausioje ateityje, per internetinę konferenciją su Atlanto taryba sakė Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato vadovas Ditte Yuuul Jorgensen, rašo RIA Novosti.

"Gamtinės dujos vaidina labai, labai didelį vaidmenį mūsų naudojamų energijos išteklių komplekte, jos sudaro daugiau nei trečdalį mūsų suvartojamos energijos. Artimiausioje ateityje priklausysime nuo dujų. Neketiname atsisakyti jų per ateinančius 10 metų ar artimiausioje ateityje. Dujos ir ateityje išliks svarbus energijos šaltinis", — sakė ji.

Tuo tarpu Europos Komisija ketina skatinti "grynesnių" rūšių dujų, kuriose nėra anglies, pavyzdžiui, vandenilio, naudojimą ES. Kaip anksčiau ketvirtadienį sakė EB pirmasis viceprezidentas Francas Timmermansas, ES nori ateityje reikšmingai investuoti į vandenilio naudojimą energetikos sektoriuje.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
Tegai:
ES, dujos, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuvoje paaiškinta, kas "sukėlė šoką" gamtinių dujų rinkoje
Pirmosios aukos: JAV naftos ir dujų milžinės paskelbė, kad greitai bankrutuos
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai