Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje VSD veiksmus prieš aktyvistus laiko puldinėjimu

(atnaujinta 17:01 2020.05.07)
Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad provokuojama Lietuvos vadovybės veikla neliks be pasekmių ir atsako iš Rusijos pusės

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Lietuvoje "Nemirtingojo pulko" eisenos organizatoriai politiškai persekiojami, teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Diplomato interviu buvo paskelbtas eiliniame leidinio "Obzor" numeryje.

"Pastaruoju metu visur esantis Valstybės saugumo departamentas pradėjo atvirai persekioti aktyvistus tarp rusų ir kitaip mąstančių. Teisė į savo nuomonę, poziciją, minties ir sąžinės laisvę Lietuvoje tapo reta privilegija", — teigė diplomatinės atstovybės vadovas.

Ambasadorius pabrėžė, kad provokuojama Lietuvos valdžios veikla neliks be pasekmių.

Diplomatas taip pat įvertino neseniai paskelbtus ES pareiškimus apie TSRS "kaltę" dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Udalcovas teigė, kad atsakomybė tenka valstybėms agresorėms, Trišalio aljanso nariams ir pirmiausia hitlerinei Vokietijai.

"1930-aisiais TSRS buvo vienintelė Europos valstybė, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Tai aiškiai liudija sovietų karinė parama respublikinei Ispanijai, Kinijai, Mongolijai, TSRS pasirengimas ginti Čekoslovakiją. Sovietų Sąjunga nebuvo suinteresuota karu, ji iš visų jėgų stengėsi užkirsti tam kelią, tačiau kai paaiškėjo, kad karas neišvengiamas, ji ėmėsi priemonių karo grėsmei atitraukti nuo savo sienų. Nepuolimo paktas su Vokietija atspindėjo būtent šį tikslą", — sakė jis.

Ambasadorius pažymėjo, kad dabar vyksta nacių bendrininkų įvaizdžio "balinimas", o kai kuriose šalyse, ypač Ukrainoje ir Baltijos šalyse, jie vaizduojami kaip "kovotojai už nacionalinę nepriklausomybę". Šie veiksmai prieštarauja Niurnbergo sprendimams ir kenkia tarptautinės teisės pagrindams, sakė diplomatas.

Udalcovas teigė, kad Lietuvoje gegužės 8 ir 9 dienomis dėl karantino apribojimų nebus minimos iškilmingos 75-osios pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinės. Tačiau ambasada keletą mėnesių rengė šventinius ir atminimo renginius, susijusius su šiuo įvykiu.

"Visų pirma, tai jubiliejinių medalių įteikimo ceremonija įvairiuose Lietuvos miestuose. Šis procesas tęsis kitais mėnesiais. Per pastarąjį pusantro mėnesio ambasados ​​ir Generalinio konsulato diplomatai aplankė daugiau nei 100 sovietų karių laidojimo vietų, kur padėjo gėlių, aptvarkė kapus ir užfiksavo objektų būklę. Pagal nusistovėjusią praktiką gegužės 9 dieną aplankysime beveik 40 miestų ir miestelių, kur pagerbsime kareivius-išvaduotojus. Mūsų laukia ir draugiški susitikimai su karo dalyviais, "apskritasis stalas", konferencijos ir parodos, skirtos karo rezultatams aptarti", — sakė jis.

Baltijos šalių požiūris į Pergalės dieną

Baltijos šalių politikai yra pasipiktinę įvykiais, kuriuos Maskva surengė Pergalės proga. Jos taip pat reguliariai deklaruoja "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai apkaltino TSRS "pavergus" Baltijos šalis ir pareiškė, kad karo pabaiga neatnešė laisvės daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių, "nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas".

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos valstybių prijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.

Interviu Sputnik Lietuva Istorinės atminties fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindejus pažymėjo, kad Baltijos šalys nesugebėjo atsiriboti nuo kolaborantų, kovojusių Adolfo Hitlerio pusėje, ir dabar bando "prastumti dviejų totalitarizmo tezes". Tačiau kartu jis suabejojo, ar Baltijos šalių valdžios pareiškimai sukels kritiką Europoje, nes euroatlantinėje bendruomenėje nepriimtina kritikuoti ES ir NATO partnerius.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Pergalės diena, Baltijos šalys
Dar šia tema
Vakarų žiniasklaida apie TSRS II pasauliniame kare. Tada ir dabar
Kareivio-išvaduotojo paminklas Taline — video
Skaitykite eiles apie karą: Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė apie Pergalės 75-metį
KSSO ragina Europą priimti įstatymus prieš nacizmo atgimimą
Protestai Minske

Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 13:29 2020.08.13)
Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi suteikti prieglobstį baltarusiams dėl humanitarinių priežasčių, ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius.

"Lietuva yra pasirengusi ir svarsto galimybę dėl humanitarinių priežasčių priimti baltarusius, kenčiančius dėl nuolatinio netinkamo elgesio", — Twitter parašė ministras.

Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo".

Anot ministro, Lietuvos valdžia Tichanovskajai suteikė būstą ir apsaugą.

Linkevičius taip pat sakė, kad kartu su Tichanovskaja į Lietuvą atvyko jos būstinės vadovė Marija Moroz.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų. 

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskajai reikia duoti laiko, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras

(atnaujinta 13:21 2020.08.13)
Pasak ministro, moteris atsidūrė sunkioje padėtyje, nes ant jos pečių nukrito krūvis, kuriam ji galbūt nebuvo pasirengusi

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Kandidatei į Baltarusijos prezidentus Svetlanai Tichanovskajai reikia šiek tiek laiko, kad ji galėtų apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Duokim laiko, žmogus tikrai patyrė stresą, spaudimą. <...> Ateis laikas ir ji pati pasakys kokie jos planai", — cituoja "TASS" ministrą.

Anot Linkevičiaus, kandidatė į prezidentus atsidūrė sunkioje padėtyje, todėl jai reikia laiko. Jis priminė, kad Tichanovskaja nebuvo politikė, kaip pati kalbėjo, ir nebuvo pasirengusi krūviui, kuris nukrito ant jos pečių.

Anot jo, jos veikla parodė, kad Baltarusijoje turėtų būti formuojama pilietinė visuomenė.

Ministras taip pat pažymėjo, kad kandidatė į prezidentus yra dviejų savaičių saviizoliacijoje, kuri yra privaloma tiems, kurie atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos. Jai nėra taikomos išimtys.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uoste pasieniečiai sučiupo du teisėsaugos vengusius lietuvius

(atnaujinta 13:42 2020.08.13)
2020 metais VSAT pareigūnams įkliuvo 1225 asmenys, kurių dėl įvairių nusikaltimų ir pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Sostinės oro uoste pasieniečiams įkliuvo du teisingumo vengę lietuviai, Vilniaus ir Kauno gyventojai, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį Vilniaus oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė reisu iš Anglijos sostinės Londono atskridusį vyrą.

Dokumentų patikros metu pasieniečiai nustatė, kad  27-erių metų vilniečio paiešką prieš pusantrų metų paskelbė sostinės policija. Vilnietis yra įtariamas nusikaltimo padarymu.

Pasieniečiai keleivį sulaikė ir atvedė į užkardos patalpas. Vyras perduotas atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui.

Taip pat trečiadienį popiet Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai patikrino reisu iš Kasablankos per Paryžių ir Amsterdamą atvykusių keleivių dokumentus.

Kontrolės metu nustatyta, kad vienas keleivis, 34 metų Kaunietis, taip pat turi nemalonumų su teisėsauga. Nusikaltimo padarymu įtariamo vyro paiešką Kauno policija paskelbė vos prieš mėnesį.

Apie ieškomojo sulaikymą pasieniečiai pranešė paieškos iniciatoriui, Kauno gyventojas buvo perduotas į oro uostą atvykusiems policijos pareigūnams.

2020 metais VSAT pareigūnams įkliuvo 1225 asmenys, kurių dėl įvairių nusikaltimų ir pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos.

Tegai:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
VSAT: kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos į Lietuvą atskrido per tvorą
Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį
Automobilio slėptuvėse rūkalus gabenusiai merginai gresia tūkstantinė bauda