Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu

(atnaujinta 19:35 2020.05.08)
Tuo pat metu valstybės vadovas pagyrė Armėnijos Mecamoro AE, kuri buvo pastatyta dar sovietmečiu

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paprašė Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pasidalinti sėkminga atominės elektrinės veiklos patirtimi su Baltarusija, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Astravo AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко

Penktadienį jie surengė nutolinę konferenciją. Pokalbio metu diskutuota branduolinės saugos tema. 

Nausėda teigiamai įvertino Armėnijos Mecamoro atominės elektrinės veiklos skaidrumo užtikrinimą — saugumo standartų ir ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimą su tarptautinių ekspertų priežiūra. 

Išreikštas susirūpinimas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės saugumu ir skuba ją paleisti, neužtikrinus ES streso testų reikalavimų įgyvendinimo, ir lūkestis, kad Armėnija pasidalytų sėkminga atominės elektrinės veiklos patirtimi su Baltarusija ir pabrėžtų ES ekspertų priežiūros užtikrinimo svarbą. Atsižvelgdamas į tai, jis paminėjo padėtį aplink Astravo atominę elektrinę.

"Išreikštas susirūpinimas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės saugumu ir skuba ją paleisti, neužtikrinus ES streso testų reikalavimų įgyvendinimo, ir lūkestis, kad Armėnija pasidalytų sėkminga atominės elektrinės veiklos patirtimi su Baltarusija ir pabrėžtų ES ekspertų priežiūros užtikrinimo svarbą." — rašoma Prezidentūros pranešime.

Baltarusija stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui buvo pristatytas branduolinis kuras.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. 

Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Armėnijos Mecamoro atominė elektrinė

Atominė elektrinė buvo pastatyta netoli Mecamoro miesto Armėnijos TSR teritorijoje 1969–1977 metais. Objektą sudaro du energijos blokai su VVER-440 reaktoriais, jis gamina apie trečdalį visos šalies elektros.

ES reikalavo konservuoti AE ir netgi siūlė tam finansavimą.

Šiuo metu stotyje atliekami remonto darbai. Planuojama, kad jie bus baigti 2021 metais, tai prailgins elektrinės veikimo laiką bent iki 2026 metų. Darbai atliekami už vyriausybės kreditą iki 270 mln. dolerių ir grantą iki 30 mln.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Iš JAV nėra ko tikėtis? Lietuva iš visų jėgų laikosi prilipusi prie Astravo AE
Į Astravo AE pristatytas branduolinis kuras
Lietuva išsiuntė Baltarusijai notą, ragindama stabdyti Astravo AE paleidimą
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Aktoriaus Michailo Jefremovo automobilis avarijos vietoje Maskvos Smolenskos aikštėje vietoje

Jefremovas nelaiko savęs atsakingu mirtiną avariją, pareiškė aktoriaus advokatas

(atnaujinta 17:04 2020.07.04)
Tuo pačiu metu gynybinė pusė atsisakė atsakyti į klausimą, ar jo klientas vairavo mašiną mirtinos avarijos Maskvos centre metu

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aktorius Michailas Jefremovas nelaiko savęs garsios avarijos Maskvos centre, kurioje žuvo kitas vairuotojas, kaltininku, penktadienį televizijos kanalu "Maskva 24" pasakojo aktoriaus advokatas Elmanas Pašajevas.

"Šiandien Jefremovas paskelbė, kad nelaiko savęs nekaltu dėl avarijos. Aš daugiau nieko nepaaiškinsiu — dar per anksti, tai yra, jis nepadarė šio nusikaltimo. Michailas Olegovičius, kai anksčiau sakė: "Aš noriu kompensuoti",  — ne kompensuoti, bet "esu pasirengęs sumokėti", nes jo automobilis dalyvavo avarijoje", — RIA Novosti cituoja advokato pranešimą.

Pašajevas taip pat atsisakė atsakyti į klausimą, ar jo klientas sėdėjo prie vairo, kai įvyko mirtina avarija.

"Jefremovas avarijos metu nieko neprisimena. Mes žinome, kokia buvo jo būklė. Būdamas kriminalinių reikalų specialistu, jei ką nors pasakiau, reiškia, kad turėjau ką nors konkretaus. Visi sako, kad atvyko policijos pareigūnai. Kada jie atvyko? Po avarijos. Visos istorijos susijusios su tuo, kas įvyko po to. Jefremovas teigė, kad jis pripažįsta kaltę. Jo automobilis pateko į avariją ir dėl šio automobilio kaltės žmogus žuvo. Tačiau yra tam tikrų punktų, jie nėra siejami nei su automobilio technine būkle, nei su kompetencija. Yra tam tikrų faktų", — sakė Elmanas Pašajevas televizijos kanalui "Rossija1" , komentuodamas savo pareiškimą, kad Jefremovas nepripažino kaltės.

Anot jo, "Jefremovas buvo automobilyje prieš ir po, ir avarijos metu".

"Aš neatsakysiu į klausimą, ar jis vairavo. Tyrimas ir teismas nustato, kas padarė konkrečią veiką. Gal ten buvo 10 žmonių, galbūt vienas. Už konkrečią veiką atsakingas konkretus asmuo", — sakė jis.

Jefremovas birželio 8 dienos vakare Maskvos Sodo žiede, vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą važiuojančią "Lada", kurios vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu menininkas tuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Michailas Jefremovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба Таганского суда

Dabar Jefremovui paskirtas namų areštas. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 12 metų.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos, Jefremovas įrašė vaizdo žinutę ir Zacharovų šeimos paprašė atleidimo, taip pat pažadėjo pagalbos, jei "ji bus priimta". Menininkas teigė, kad bus pasirengęs atlikti sąžiningą bausmę, ir pavadino savo poelgį "neatleistina".

Nukentėjusiųjų advokatas Aleksandras Dobrovinskis RIA Novosti sakė, kad Zacharovų šeima nepriėmė Jefremovo atsiprašymo ir nepriims iš jo materialinės pagalbos.

Praėjusią savaitę Pašajevas pareiškė, kad Jefremovo atstovai daugiau nesiūlys mirusiojo Sergejaus Zacharovo šeimai piniginės kompensacijos, kurią dabar turi nustyti teismas. Tačiau "Echo Maskvy" eteryje advokatas teigė, kad aktorius yra pasirengęs net įvaikinti Zacharovo vaikus, kad užtikrintų jiems deramą gyvenimą.

Tegai:
Maskva, avarija
Dar šia tema
"Išdaviau visus": Jefremovas po avarijos įrašė kreipimąsi
Žuvusiojo avarijoje šeima atsisakė priimti Jefremovo atsiprašymą
Jefremovas "pasirengęs įvaikinti" dėl jo kaltės žuvusio vyro nepilnamečius giminaičius
Advokatas papasakojo, kuo Voločkovai gresia skandalas su policija