Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare

(atnaujinta 10:34 2020.05.11)
Pergalės dienos išvakarėse Vokietijos užsienio reikalų ministras pripažino, kad Vokietija yra vienintelė kaltininkė, o visi bandymai perrašyti šio įvykio istoriją yra "nesąžiningi"

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas įvertino žiniasklaidos atsakymą, gavusį Lietuvos konservatorių pasiūlymą paskelbti "SSRS agresijos prieš Europą diena". Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Lietuvos parlamentarai, komentuodami šią iniciatyvą, dar kartą pareiškė, kad Rusija tariamai "įsitraukė į Antrojo pasaulinio karo išlaisvinimą" ir bandė "perkelti kaltę" kitoms šalims.

Tuo tarpu Pergalės dienos išvakarėse Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad bandymai perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją yra "nesąžiningi". Jis pripažino, kad Vokietija vienašališkai pradėjo karą puolant Lenkiją ir tik Vokietija buvo "atsakinga už nusikaltimus žmoniškumui".

Kasčiūno teigimu, seimo narių iniciatyvą apibūdino įvairios žiniasklaidos priemonės estų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Tuo pačiu vienas didžiausių Vengrijos naujienų portalų pateikė konservatorių pasiūlymą kaip atsvarą Vokietijos užsienio reikalų ministro pareiškimui, kad Vokietija buvo vienintelė kaltininkė Antrojo pasaulinio karo išlaisvinimui.

"Vokiečių priežastys prisiimti kaltę yra suprantamos ir gerbtinos – būtent tai leido jiems išsivaduoti iš praeities klaidų pakartojimo", — rašė jis.

Anot jo, Europa ir Rusija turi skirtingas idėjas apie istoriją. Kasčiūnas teigė, kad nors Europos valstybėms tai yra pamoka, Rusijai tai yra "įrankis, naudojamas informaciniuose karuose".

"Dėl to mes, Lietuvos piliečiai, privalome apsispręsti: ar esame aukos — iš anksto susitaikiusios su šia — Kremliaus melo mašina, ar be jokių kompromisų, atremiame ją istorijos patvirtintais faktais", — teigė jis.

Lietuvos konservatoriai, kurie priklauso Kasčiūno partijai, nuolat deklaruoja "Rusijos įtakos" grėsmę ir pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Jie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos, atšiaurių pareiškimų prieš Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Po TSRS žlugimo Lietuvos valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus versija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos", kurią tariamai organizavo sovietų vadovybė. Be to, Lietuvos valdžia vykdo rusofobinę politiką, viešai pasmerkdama tuos, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.

Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą atitiko to laiko tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, istorija, Vokietija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vilnietis pripažintas kaltu dėl "SSRS nusikaltimų" neigimo
Siūloma Lietuvos atmintinų dienų sąrašą papildyti "TSRS agresijos prieš Europą" diena
Vyriausybė, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių

(atnaujinta 15:55 2020.07.08)
Jau nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse bus leidžiama iki 400 dalyvių, o iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos siūlymui didinti galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių.

Nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse būtų leidžiama iki 400 dalyvių, o nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, taip pat įvertinant tai, kad esant reikalui renginiuose uždarose erdvėse laikomasi saugumo priemonių, t. y. 2 metrų atstumo tarp asmenų, arba jeigu jis mažesnis — dėvėti apsaugines priemones.

Apsaugos priemonių reikalavimai 

Vyriausybės posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino neatsipalaiduoti ir "ruoštis rudeniui" bei užsiminė apie galimą privalomų rekomendacijų dėl apsaugos priemonių atgaivinimą. 

"Pasiruošti reikia rudeniui. Neapsigaudinėkime ir dėl atvirų renginių, organizatoriai, ribojantys iki 1000 žmonių tam tikrą teritoriją, sako, mums visiškai nesvarbu, kas yra už tvoros arba už aptvėrimo. Čia 1000, o kad ten dar aplipę 5000, tai taip mes negalime paleisti. Jeigu norime sugrįžti į kovo mėnesio situaciją ir užsidaryti valstybę, jeigu kam tai priimtina, tada būkime toliau atsipalaidavę ir nematykime realios situacijos", — posėdyje sakė premjeras. 

COVID-19
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak Skvernelio, jau kitam Vyriausybės posėdžiui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas dėl būtinų apsaugos priemonių taikymo. 

"Kitam posėdžiui prašau pateikti, jeigu reikės, būtinų apsaugos priemonių taikymą viešajame transporte, parduotuvėse ir uždaruose renginiuose. Bent jau turėti parengtą projektą, jeigu tokio prireiktų. Kad nereikėtų įvedinėti vėl karantino", — teigė premjeras.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso infekcijos atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
renginiai, Vyriausybė
Dar šia tema
Vyriausybė leido atvykti daugiau nei 40 užsieniečių būtiniems darbams atlikti
Vyriausybė įgaliota steigti valstybinį plėtros banką
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė