Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvos politikai šmeižia TSRS ir Rusiją ES pinigus

(atnaujinta 09:30 2020.05.12)
Lietuvos politikų pareiškimai rodo materialų susidomėjimą Europos fondų pinigais, kurie skiriami kovai su vadinamąja "Rusijos propaganda", mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas įvertino atsaką žiniasklaidoje, kurio sulaukė Lietuvos konservatorių pasiūlymas paskelbti "TSRS agresijos prieš Europą dieną".

Tuo tarpu Pergalės dienos išvakarėse Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pripažino, kad Vokietija vienašališkai pradėjo karą puldama Lenkiją ir tik Vokietija "atsakinga už nusikaltimus žmoniškumui".

Kasčiūnas teigė, kad vokiečių kaltės pripažinimo priežastys yra "suprantamos ir nusipelno pagarbos", tačiau Masas "klysta tikėdamasis, kad Putino Rusija gali kritiškai pažvelgti į savo praeitį".

Interviu Sputnik Lietuva Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų istorijos katedros docentas Jurijus Borisionokas teigė, kad Baltijos šalims svarbus Vokietijos ir TSRS "lygios atsakomybės" principas kare, nes tai yra jų valstybių politikos ir ideologijos pagrindas.

"Jei pašalinsime šias ideologines konstrukcijas, susidarys nepatrauklus vaizdas. Visų pirma, kaip žinote, Baltijos šalyse gana daug Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių dalyvavo karo veiksmuose nacistinės Vokietijos pusėje ir visais įmanomais būdais padėjo naciams okupacinio režimo sąlygomis", — sakė jis.

Borisionokas pridūrė, kad tokie pareiškimai įrodo tiesioginį materialinį susidomėjimą, nes ES remia projektus, skirtus veiklai prieš "Rusijos propagandą" finansuoti.

"Jei nebūtų šių fondų, galbūt šie politikai kalbėtų apie kažkokias kitas šalies gyventojams svarbias vidines problemas. Šiuo atveju turėtų atsirasti nauja Rytų Europos politikų karta, kuriai nereikės tokios tradicijos šmeižti sovietų praeitį ir šiuolaikinę Rusiją, norint pateisinti tam tikras savo politines ambicijas, ir bus labiau susitelkę į savo valstybių vidaus problemas", — apibendrino jis.

Lietuvos konservatoriai, kurie, kaip ir Kasčiūnas, yra TS-LKD nariai, nuolat deklaruoja "Rusijos įtakos" grėsmę ir pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Jie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos, atšiaurių pareiškimų prieš Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Dabartinė Baltijos šalių valdžia neigiamai vertina Pergalės dieną. Anot šiuolaikinių politikų, Antrojo pasaulinio karo pabaiga jiems tapo "sovietinės okupacijos" pradžia. Pavyzdžiui, Vilniuje sakoma, kad pergalė prieš nacizmą yra nepaprastai svarbi visos valstybės ir visos Europos likimui, tačiau jos pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės". Panašios nuomonės laikosi ir Latvija bei Estija.

Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare >>

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos valstybių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei įžengti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad, remiantis tuo, negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS "okupacija".

Tegai:
"sovietinė okupacija", Lietuva, TSRS
Dar šia tema
Ryga pareiškė, kad Latvija buvo TSRS "pinigų donore"
Ekspertė: Baltijos šalys neatsižvelgė į nematerialią buvimo TSRS sudėtyje naudą
Baltijos šalys 75-ųjų Pergalės metinių išvakarėse apkaltino TSRS jų "pavergimu"
Kodėl Latvija gali sau leisti ignoruoti realybę
"Alibi rusofobijai pateisinti": Dūma įvertino Baltijos šalių pareiškimą dėl TSRS "kaltės"
Kanalo per Aistmarių neriją projektas, archyvinė nuotrauka

Kanalo NATO laivams statyba lenkus paverčia "Kremliaus agentais"

(atnaujinta 13:06 2020.06.01)
Priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblągą, apeidami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kanalo tiesimas per Aistmarių neriją buvo Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos epicentre. Pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus pažadėjo rinkėjams atsisakyti šio projekto, dėl ko valdžios atstovas tuoj pat jį paskelbė "Kremliaus agentu". Dėl užsispyrimo nepaisant visko, perkasti Aistmarių neriją, valdančioji Įstatymo ir teisingumo partija netiesiogiai patvirtina spėliones, kad kanalas yra būtinas norint sukurti NATO jūrų bazę šalia Kaliningrado ir Baltijos laivyno, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Aistmarių nerija yra unikalus gamtos objektas, padalytas į dvi maždaug lygias dalis tarp Rusijos ir Lenkijos. Nerija nuo Baltijos jūros yra atskirta Lenkijos uostamiesčio Elblago. Kad lenkų laivai galėtų patekti į Aistmarių įlanką, ant kurios stovi Elblagas, jie turi patekti į Rusijos teritorinius vandenis ir paprašyti Rusijos Federacijos leidimo praplaukti per Kaliningrado jūros kanalą.

Per visą naujausią Lenkijos ir Rusijos santykių istoriją nebuvo nė vieno atvejo, kad lenkų jūreiviai nebūtų gavę šio leidimo. Jų teigimu, niekada nebuvo gauta skundų dėl laivybos problemų Aistmarių įlankoje.

Tai yra, esamas eismo modelis nesukelia jokių problemų Lenkijai.

Nepaisant to, Varšuvoje šią situaciją traktuoja kaip priklausomybės nuo Rusijos grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblągą, apeidami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.

Tokio kanalo projektai Lenkijoje buvo svarstomi nuo socializmo laikų, tačiau jie kiekvieną kartą buvo atmetami. Visų pirma, nepraktiška leisti pinigus, nes maršrutas per Rusijos Baltijską veikė be trikdžių. Antra, daugiausia dėl aplinkosaugos sumetimų.

Dėl nerijos, skiriančios ją nuo jūros, Kaliningrado įlanka yra beveik gėlo vandens lagūna. Dėl šio veiksnio buvo suformuota Kuršių nerijos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pakrančių ekosistema.

Laivybos kanalas sukels invaziją į Baltijos jūros druskingų vandenų gėlo vandens įlanką, o vandens telkinio druskingumas kelia pavojų tiek Lenkijai, tiek Rusijai dėl vietinės ekologinės katastrofos.

Pirmiausia bus sukelta nepataisoma žala nerijos gamtai. Antra, įlankoje neliks gėlavandenių žuvų rūšių. Galiausiai kils problemų dėl vandens tiekimo abiejų šalių pakrančių gyvenvietėms. Tame tarpe didelių miestų: Lenkijos Elblоgo ir Rusijos Kaliningrado.

Dėl šių priežasčių kanalo per neriją projektavimas iki šiol gyveno tik schemose ir brėžiniuose. Todėl 2017 metais partijos "Įstatymas ir teisingumas" sprendimas vis dėlto iškasti šį kanalą sukelia pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek tarp daugelio lenkų.

Pagrindinis opozicijos kandidatas į Lenkijos prezidentus, Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis pažadėjo atsisakyti kanalo statybos ir buvo tuoj paskelbtas "Kremliaus agentu".

Tšaskovskis surengė susitikimą su Lenkijos "žaliųjų" partijos nacionaline taryba kuri palaikė jo kandidatūrą per prezidento rinkimus. Savo ruožtu Varšuvos meras sutiko su daugeliu ekologinio aktyvisto reikalavimų.

"Rafalas Tšaskovskis, būdamas prezidentu, stengsis sustabdyti Aistmarių nerijos perkasimą — teigė žaliųjų lyderė Malgožata Trač ir paskelbė, kad partija prisijungsianti prie pagrindinės šalies opozicijos jėgos — liberaliosios pilietinės koalicijos — kandidato.

Valdančiosios "PiS" partijos reakcijos ilgai laukti neteko.

Aistmarių nerijos jungtis su Baltijos jūra sustiprins Lenkijos nepriklausomybę. Bet kokia projekto kritika gina Maskvos interesus.

"Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad ją blokuotų. Blogiausia, kad ji tai daro pasinaudodama vienu iš kandidatų į Lenkijos prezidentus. Čia viskas susidėlioja", —sakė Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministras Marekas Gubarčikas.

Vienas pagrindinių kanalo statybos lobistų padarė prielaidą, kad Varšuvos meras dirba Kremliui.
Paranojaus laipsnis, be abejo, yra įspūdingas, net atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie niekada nepasižymėjusią adekvatumu Jaroslavo Kačynskio komandą. Kaltinimas Aistmarių nerijos kasimo kritiką išdavyste yra per stiprus net jos atstovui.

Belieka manyti, kad partijos "Įstatymas ir teisingumas" koziriai yra kur kas aukštesni, nei gali atrodyti iš  pirmo žvilgsnio.

Visus metus dėl kanalo kilusių ginčų buvo spėliojama, kad norint laisvai pereiti karo laivus į marias ir Elblagą paversti NATO jūrų baze, esančiame netoliese Kaliningrado, ir Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno bazę, reikalingas tiesioginis vandens kelias per Aistmarių  neriją.

Straipsnio autoriaus teigimu, pati Lenkijos vadovybė sudaro pretekstą tokioms spekuliacijoms. Varšuva, kalbėdama apie kanalą, kalba daugiau apie saugumą nei apie ekonomiką, sakydama, jog nepriimtina tai, jog NATO ir Europos Sąjungos vandens sienas 100% kontroliuoja Rusija.

Lenkijos vyriausybės ekonominės priežastys yra atvirai abejotinos. Lenkijai nėra prasmės plėtoti prekybos uostą Elblloge, nes didelis Gdansko uostas yra visai šalia.

Pakanka pažvelgti į žemėlapį ir įvertinti geografinį artumą iki Kaliningrado ir Baltijsko, kad paaiškėtų karinė strateginė Elblago vertė NATO jūrų pajėgoms.

Tačiau judėjimas link puoselėjamo tikslo  — NATO jūrų bazės prie šiaurės rytų Lenkijos sienos  — sukels grandiozinį tarptautinį ir vidaus politinį konfliktą.

Šiame konflikte Lenkijos vyriausybė susidurs tiek su Rusija, Europos Sąjunga, tarptautinėmis organizacijomis, tiek su savo pačios piliečiais.

Lenkijos ekologai jau seniai pasisako prieš kanalo kasimą. Norėdami sustabdyti statybas, Krynica Morska kurorto ir kitų nerijos Lenkijos dalies gyvenviečių gyventojai baiminasi, kad liks be turistų, be pinigų ir be geriamojo vandens.

Europos Komisija nepritarė kanalo projektui ir ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti papildomą ekspertizę aplinkosaugos srityje. Aistmarių nerijos kasimas kelia JT, UNESCO, "Greenpeace" ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų susirūpinimą.

Kaliningrado sritis kalba apie grėsmę savo aplinkos saugumui, ir galima įsivaizduoti Rusijos reakciją, jei kils grėsmė Kaliningrado srities kariniam saugumui.

Tačiau Lenkijos vadovybė didvyriškai ignoruoja šias aplinkybes ir žengia ryžtingą žingsnį tiesiai ant grėblio. Žinoma, užmynus ant šio grėblio bus kalti  "Kremliaus agentai ",  — apibendrina Aleksandras Nosovičius.

Kanalas per Aistmarių neriją
Kanalas per Aistmarių neriją

 

Tegai:
Lenkija, Aistmarių nerija, NATO
Vilnius, archyvinė nuotrauka

LGGRTC atveria duomenis apie 1940–1953 m. represuotus asmenis

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Informacijoje yra asmenų, nukentėjusių per sovietų valdžios metus, vardai ir pavardės bei informacija apie jų likimą

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atveria viešąją prieigą prie duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų valdžios represuotus Lietuvos gyventojus. Apie tai skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo "nusikaltimams" tirti ir pradėjus platinti anketas.  

"Užpildytas anketas analizavo, sistemino, sudarė kartotekas. Iš viso apie Lietuvos gyventojų patirtas represijas, ginkluotą ir pilietinį pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui surinkta daugiau kaip 150 tūkstančių autentiškų liudijimų — anketų, dokumentų, laiškų, trumpų ir didesnies apimties pasakojimų. Didžioji dalis šių liudijimų Komisiją pasiekė Atgimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais", — teigiama Centro pranešime.

Prieigoje pateikiama svarbiausia informacija apie represuotą asmenį: vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta represijų metu, asmens likimas bei "patirtos represijos pobūdis". Prireikus prieigos lankytojai galės daryti atranką pagal įvairius kriterijus. 

Baltijos šalių požiūris į TSRS

Po TSRS žlugimo Baltijos šalių valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su šių šalių oficialia linija apie "sovietinę okupaciją". Baltijos šalių vadovybė taip pat vykdo rusofobinę politiką, kritikuodama tuos, kurie teigiamai atsiliepia apie šių valstybių sovietinę praeitį.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.

Nepaisant to, kad žlugus TSRS, Lietuvos valdžia skyrė daug laiko ieškodama "sovietinės priespaudos" vykdytojų, Vilnius nenubaudė nė vieno iš holokausto bendrininkų. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir toliau tikina, kad nė vienas iš "laisvės kovotojų" ir "nacionalinių didvyrių" nežudė žydų.

Be to, kai kurie Lietuvos politikai mano, kad respublikos valdžia turėtų siekti, kad sovietmečio "nusikaltimai" būtų pripažinti "genocidu" ES lygiu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba
Lietuva situaciją dėl karių kapinių pavertė krize, pareiškė Udalcovas
"Būk pasiryžęs — Visada pasiryžęs!" Spalvotas sovietmečio pionierių gyvenimas
Vakarai smerkia Staliną už tai, ką ir patys darė
Eurai, archyvinė nuotrauka

Klaipėdiečiui, pasiskolinusiam virš 142 tūkst. eurų, pareikšti įtarimai dėl sukčiavimų

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Informuojama, kad už sukčiavimą Klaipėdos gyventojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Klaipėdoje baigtas ir teismui perduotas didelės apimties, ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimų, pranešė miesto policijos departamentas.

2018 metais, 1974 metasi gimęs, neteistas, dirbantis klaipėdietis, pareigūnų akiratin pakliuvo, kai policijoje ėmė gauti nuo šio asmens nukentėjusių piliečių pareiškimus.

Nustatyta, jog vyras nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų balandžio mėnesio iš pažįstamų asmenų skolindavosi įvairias sumas žadėdamas dideles palūkanas — galimai savo pinigus įtariamajam paskolino daugiau asmenų, bet į policiją kreipėsi 12 nukentėjusių  — paskolintos sumos buvo nuo 4500 iki 47 000 eurų. Bendra "pasiskolintų" pinigų suma sudarė daugiau nei 142 000 eurų.

Iš pradžių įtariamasis pasiskolintus pinigus kai kuriems nukentėjusiesiems grąžindavo su palūkanomis, įtariama, kad  vėliau Asmuo galimai pinigus skolinosi iš vienų asmenų, jog atiduotų palūkanas kitiems. 2019 metais pareiškus įtarimus, klaipėdiečiui teko pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Už sukčiavimą vyrui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tegai:
sukčiavimas, policija, Klaipėda
Dar šia tema
Sostinėje automobilių padegėjai pasodinti už grotų
Policininką nušovusio vyro paieškos pasibaigė: rastas užpuoliko kūnas
Mažeikiuose vyras grasino buvusiai žmonai ginklu