Krymas, archyvinė nuotrauka

Bundestago deputatas paragino panaikinti Krymui taikomas sankcijas

(atnaujinta 09:57 2020.05.12)
Anot jo, turėtų būti pašalintos visos ideologinės kliūtys, trukdančios ir blokuojančios Krymo tarptautinius santykius

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Krymui taikomos sankcijos turi būti visiškai panaikintos, taip pat turi būti atkurti tarptautiniai santykiai su Krymo regionu, sakė Vokietijos Bundestago deputatas, Užsienio reikalų komiteto narys Valdemaras Herdtas (Waldemar Herdt).

"Pandemija keičia mūsų pasaulį ir visą tarptautinių santykių sistemą. Mes esame įpareigoti sukurti saugumo erdvę, kurioje neturėtų būti vietos sankcijoms. Mes stengiamės panaikinti sankcijas Rusijai ir Krymui", — RIA Novosti sakė Herdtas.

Anot jo, turėtų būti pašalintos visos ideologinės kliūtys, trukdančios ir blokuojančios Krymo tarptautinius santykius.

"Šiandien visiems jau akivaizdu, kad šios sankcijos yra nereikšmingos ir nereikalingos. Mes padarysime viską, kad šios sankcijos būtų pašalintos, kad visi kartu įveiktume visus sunkumus", — pabrėžė deputatas.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą pabrėžė, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis dažniau išreiškiama būtinybė panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
Tegai:
sankcijos, Vokietija, Rusija, Krymas
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (261)
Dar šia tema
Žiniasklaida: Europos šalys teikia medicininę pagalbą Iranui apeidamos JAV sankcijas
Europos Parlamentas įvertino antirusiškų sankcijų panaikinimo tikimybę
Buvęs Vokietijos kancleris ragina panaikinti antirusiškas sankcijas
Ukrainos vicepremjeras Aleksejus Reznikovas

Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės

(atnaujinta 09:30 2020.06.02)
Ukrainos vicepremjeras pažymėjo, kad šalies rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos vicepremjeras, ministras laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais Aleksejus Reznikovas mano, kad dabar nėra didelio masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos grėsmės.

Anot Reznikovo, jis nemato "Rusijos kariuomenės perkėlimo" į Ukrainos gilumą galimybės, nes "rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių".

"Todėl aš manau, kad šiandien negali būti didelio masto karo. Ypač ekonominės krizės... ir koronaviruso pandemijos sąlygomis. Taip, yra iššūkis, bet mes jau šešerius metus gyvename su šiuo iššūkiu", — pirmadienį televizijos laidos "Teisė į valdžią" eteryje kanale "ICTV" pasakė Reznikovas.

Tačiau kartu Reznikovas pažymėjo, kad situacijos Donbase sureguliavimo klausimu yra nesklandumų.

"Aklavietė" (situacijos sureguliavime — Sputnik) atsirado tada, kai pasirodė Minsko susitarimų tekstas. Kai buvo parašyta, kad Ukraina pirmiausia turi surengti rinkimus, o tada, pavyzdžiui, perimti sienos kontrolę. Tai jau padėjo pagrindą "aklavietei". Bet aš esu optimistas, manau, kad nėra aklaviečių, reikia ieškoti išeities", — pridūrė jis.

Tegai:
karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Zelenskis pareiškė, kad būtinos tiesioginės derybos su Vladimiru Putinu
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus