Lietuvos ir Lenkijos siena

Ekspertas: Lietuva vaidina publikai, atverdama sienas su Lenkija

(atnaujinta 17:25 2020.05.12)
Respublika nori sukurti reikiamą informacinį foną, be kito ko ir savo partneriams ir kaimynams ES, nes pandemija smarkiai paveikė šalies ekonomiką, mano ekspertas Nikita Daniukas

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Atverdama sienas su Lenkija Lietuva nori sukurti tam tikrą viešąją nuomonę tiek savo piliečiams Baltijos šalyse, tiek partneriams ir kaimynams Europos Sąjungoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas Nikita Daniukas.

Atvėrus sienas į Lietuvą per parą atvyko beveik 140 Lenkijos piliečių, spaudos konferencijoje pasakė ministro pirmininko patarėjas Giedrius Surplys.

Nuo gegužės 11 dienos lietuviai gali vykti į Lenkiją darbo, verslo ar studijų reikalais. Jie turi su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį kelionės tikslą. Be to, piliečiams nereikės laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos.

Nikita Daniukas pažymėjo, kad tokiu būdu Lietuva nori sukurti teigiamą informacinį foną.

"Čia taip pat reikia suprasti, kad <...> Lietuva, Latvija, Estija yra subsidijuojamos šalys, jos gauna reikšmingas subsidijas iš Europos Sąjungos biudžeto, ir tai, kokį smūgį patyrė Baltijos šalių ekonomika, vėlgi koronaviruso pandemijos kontekste... Aš galvoju, kad žala bus pakankamai rimta. Ir tokiomis sąlygomis, be abejo, Baltijos šalys, kaip mes matome, vėlgi bando sukurti tokį informacinį foną, kad, esą, mes esame pasirengusios atverti sienas, prašom, atvažiuokite, esame pasirengusios sudaryti sąlygas, be kita ko ir todėl, kad pati situacija po sienų atidarymo iš tikrųjų bus gana sunki", — pasakė jis.

Anot Daniuko, tokiu būdu Lietuva nori sukurti tam tikrą viešąją nuomonę tiek savo piliečiams Baltijos šalyse, tiek partneriams ir kaimynams Europos Sąjungoje.

"Iš tikrųjų visi šie sprendimai, vėlgi praktiškai gali paprasčiausiai nesuveikti, todėl čia daugiau yra vaidyba publikai ir reikiamo informacinio fono kūrimas", — pasakė jis.

Tegai:
siena, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Nuo gegužės 15-osios tarp Baltijos šalių bus galima keliauti laisvai
Baltarusijoje panaikinti du pasienio su Lietuva postai
Sulaikytas į užsienį ketinęs išvykti policijos ieškomas Kauno rajono gyventojas
Sirija

Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 21:00 2020.06.05)
Amerika bando su koalicijos pagalba destabilizuoti padėtį regione, mano istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Amerikos strategija — destabilizuoti Rytų kraštų režimus, o Rusija tam trukdo, interviu Sputnik radijui pasakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Karo-politinių tyrimų centro direktorius, istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas.

Rusija turėtų "pasitraukti iš Artimųjų Rytų", nes ji ten atlieka "destruktyvų vaidmenį", pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Deividas Šenkeris (David Schenker), praneša RIA Novosti.

Rusijos politikai pažymėjo, kad destruktyvų vaidmenį regione atlieka pirmiausia pačios Jungtinės Valstijos, kurios tęsia kišimosi politiką, o Rusija padeda Sirijai kovoti su terorizmu ir yra ten legaliai.

Istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas pažymėjo, kad "tai tokia reikšminga Valstybės departamento atstovo pastaba, kuri rodo, kad ilgalaikė Amerikos strategija — destabilizuoti Artimųjų ir Vidurio Rytų režimus, paversti juos verdančiu puodu, kai galima gaudyti žuvis drumstame vandenyje, kai stabilūs režimai gali sau leisti, kaip [Libijos vadovas Muamaras] Kadafis, nepaklusti Vašingtonui. Regiono destabilizacija Valstybės departamento požiūriu, žinoma, yra ilgalaikis prioritetas, ir tam trukdo Rusija".

Anot Podberezkino, Rytuose yra plati koalicija, palaikanti JAV interesus.

"Noriu pasakyti, kad JAV neveikia atskirai, joms pavyko suorganizuoti gana plačią koaliciją, į kurią įeina šalys — NATO narės, bet ir nemažai Artimųjų Rytų valstybių ir režimų, kurie palaiko JAV politiką, ir koalicijoje yra apie 60 valstybių. Kartu su JAV ji bus suinteresuota destabilizuoti padėtį tokiu būdu, kad tai joms būtų naudinga. Ir Rusija šiame procese joms labai trukdo, nes be Rusijos, kaip paaiškėja, padėtis ir Irake, ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Jemene nelabai sprendžiama", — teigė istorijos mokslų daktaras.
Tegai:
Rusija, JAV, Artimieji Rytai
Dar šia tema
Trampas: JAV siekia nutraukti konfliktus Artimuosiuose Rytuose
Rusijos URM papasakojo, kam JAV reikalingas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis apie VTEK sprendimą: klausimas dėl Skvernelio atsakomybės lieka neatsakytas

(atnaujinta 19:45 2020.06.05)
Landsbergis atkreipė dėmesį, kad pastebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak konservatoriaus, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

"Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais, jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau, komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas", — sakė TS-LKD pirmininkas "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

Jis taip pat pareiškė, kad premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK, kai prieš tyrimą viešai pareiškė, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina, teigė Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį paskelbė nutraukianti tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
VTEK nutraukė tyrimą prieš Skvernelį
Dviračio ratas, archyvinė nuotrauka

Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu žuvo paspirtuku važiavęs vyras

(atnaujinta 12:28 2020.06.06)
Po susidūrimo 63-ejų vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo, po dviejų valandų mirė ligoninėjе

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu mirė elektrinio paspirtuko vairuotojas, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą, apie 18.40 val. Miesto kultūros ir poilsio parke po Nemuno gatvės tiltu, nenustatytas asmuo važiuodamas dviračiu susidūrė su elektriniu paspirtuku, kuriuo važiavo 63-ejų vyras. 

Po susidūrimo vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo. 19.45 val. Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.

Tegai:
Panevėžys
Dar šia tema
Pėsčiųjų ir dviračių takams skirta beveik 14,7 mln. eurų