Astravo AE, archyvinė nuotrauka

EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:06 2020.05.12)
EK atstovai pažymėjo, kad Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija, įskaitant tam tikrą ENSREG peržiūrą, kaip įgyvendinamas Nacionalinio veiksmų planas

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Atsakydama į Lietuvos ministrų paklausimą dėl branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimo Baltarusijoje statomoje branduolinėje elektrinėje, Europos Komisija informavo apie artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo atominės elektrinės, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

EK laiške rašoma, kad į Baltarusiją vykusiai EK vadovaujamai misijai patvirtinta, kad Baltarusija yra įsipareigojusi įgyvendinti pagrindinius saugumo reikalavimus iki BE paleidimo.

"Lietuvos pavojaus signalas dėl Astravo atominės elektrinės ES institucijų buvo išgirstas ir mes matome praktinius to žingsnius. EK atsakymą Lietuvai vertinu ir kaip pačios EK įsipareigojimą, užtikrinti, kad ES valstybių ir jos piliečių saugumas bus užtikrintas ir saugumo reikalavimai bus įgyvendinti iki Astrave statomos AE paleidimo", — teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras taip pat akcentavo, jog neįgyvendinus visų Baltarusijoje vykdomam atominės elektrinės projektui keliamų branduolinės saugos reikalavimų, atsakomybės našta kris ne tik ant Baltarusijos, bet ir ant procese dalyvaujančių ES institucijų.

Už energetiką atsakingos ES komisarės Kadri Simson ir už kaimynystės ir plėtrą atsakingo ES komisaro Olivér Várhelyi laiške rašoma, kad Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija (ENSREG), įskaitant tam tikrą ENSREG peržiūrą, kaip įgyvendinamas Nacionalinio veiksmų planas.

Lietuvos energetikos ir užsienio reikalų ministrams adresuotame laiške nurodyta, kad balandžio pabaigoje EK pateikė detalų peržiūros planą ir šiuo metu laukiama Baltarusijos atsakymo. Savo ruožtu EK imasi parengiamųjų žingsnių dėl tolimesnių ENSREG veiksmų. 

EK vadovaujama bendra su ENSREG ekspertais misija į Baltarusiją buvo surengta kovo mėnesį.

Savaitės pradžioje Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominę energetikos agentūrą (TATENA) dėl to, kad į Astrave statomos atominės elektrinės aikštelę praėjusią savaitę buvo atgabentas branduolinis kuras neatsižvelgiant į tai, kad vis dar nėra pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos atsakingų institucijų dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją.

Be to, buvo atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusija vis dar nesutinka oficialiai pagal ES branduolinės saugos reguliavimo institucijos (ENSREG) procedūras įvertinti Nacionalinio veiksmų plano dėl ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Baltarusija stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui buvo pristatytas branduolinis kuras.

Astravo AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко

Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. 

Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimu iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemų ar saugos pusės, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Europos Komisija (EK)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (323)
Dar šia tema
Į šalį atgabenta 4 milijonai kalio jodido tablečių
Ekspertas: Lietuva dėl Astravo AE Baltarusijai jaučia "absoliučią neapykantą"
Sirija

Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 21:00 2020.06.05)
Amerika bando su koalicijos pagalba destabilizuoti padėtį regione, mano istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Amerikos strategija — destabilizuoti Rytų kraštų režimus, o Rusija tam trukdo, interviu Sputnik radijui pasakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Karo-politinių tyrimų centro direktorius, istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas.

Rusija turėtų "pasitraukti iš Artimųjų Rytų", nes ji ten atlieka "destruktyvų vaidmenį", pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Deividas Šenkeris (David Schenker), praneša RIA Novosti.

Rusijos politikai pažymėjo, kad destruktyvų vaidmenį regione atlieka pirmiausia pačios Jungtinės Valstijos, kurios tęsia kišimosi politiką, o Rusija padeda Sirijai kovoti su terorizmu ir yra ten legaliai.

Istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas pažymėjo, kad "tai tokia reikšminga Valstybės departamento atstovo pastaba, kuri rodo, kad ilgalaikė Amerikos strategija — destabilizuoti Artimųjų ir Vidurio Rytų režimus, paversti juos verdančiu puodu, kai galima gaudyti žuvis drumstame vandenyje, kai stabilūs režimai gali sau leisti, kaip [Libijos vadovas Muamaras] Kadafis, nepaklusti Vašingtonui. Regiono destabilizacija Valstybės departamento požiūriu, žinoma, yra ilgalaikis prioritetas, ir tam trukdo Rusija".

Anot Podberezkino, Rytuose yra plati koalicija, palaikanti JAV interesus.

"Noriu pasakyti, kad JAV neveikia atskirai, joms pavyko suorganizuoti gana plačią koaliciją, į kurią įeina šalys — NATO narės, bet ir nemažai Artimųjų Rytų valstybių ir režimų, kurie palaiko JAV politiką, ir koalicijoje yra apie 60 valstybių. Kartu su JAV ji bus suinteresuota destabilizuoti padėtį tokiu būdu, kad tai joms būtų naudinga. Ir Rusija šiame procese joms labai trukdo, nes be Rusijos, kaip paaiškėja, padėtis ir Irake, ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Jemene nelabai sprendžiama", — teigė istorijos mokslų daktaras.
Tegai:
Rusija, JAV, Artimieji Rytai
Dar šia tema
Trampas: JAV siekia nutraukti konfliktus Artimuosiuose Rytuose
Rusijos URM papasakojo, kam JAV reikalingas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis apie VTEK sprendimą: klausimas dėl Skvernelio atsakomybės lieka neatsakytas

(atnaujinta 19:45 2020.06.05)
Landsbergis atkreipė dėmesį, kad pastebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak konservatoriaus, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

"Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais, jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau, komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas", — sakė TS-LKD pirmininkas "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

Jis taip pat pareiškė, kad premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK, kai prieš tyrimą viešai pareiškė, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina, teigė Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį paskelbė nutraukianti tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
VTEK nutraukė tyrimą prieš Skvernelį

Itališkos atostogos: Vilniuje įsikūrė "Karalienės Bonos miestelis"

(atnaujinta 13:43 2020.06.06)
Itališkos muzikos koncertais, stilingomis vakarienėmis ir ekskursijomis sostinė visą savaitgalį kviečia miestiečius ir miesto svečius leisti laiką itališku ritmu

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūręs Stiklo kvartalas pavirs Lietuvą ir Italiją simboliškai vienijančiu "Karalienės Bonos miesteliu". Apie tai praneša Vilniaus savivaldybė.

Stiklo kvartalo atstovė menininkė Julija Janus sako, kad viena pagrindinių miestelio idėjų buvo siekis padėkoti Bonai Sforzai už jos itališkos kultūros indėlį į daugiakultūrinio Vilniaus paveldą.

"Mūsų kvartalas buvo Vilniaus priemiestis, atskiras industrinis miestelis, kuriame kūrėsi amatininkai. Ypatingai jų padaugėjo, kai Karalienė Bona atvyko į Vilnių su Žygimantu Senuoju, Žygimanto Augusto tėčiu, ir atsivežė labai daug itališkos kultūros. Tai ir architektai, ir medikai, ir teisininkai, padėję paruošti antrąjį Lietuvos Statutą, virėjai, auksakaliai", – pasakoja Janus.

Šeštadienio vakarą vainikuos kvartale rengiama stilinga vakarienė, į kurią lankytojai kviečiami ateiti pasirinkę ypatingą aprangą. Organizatoriai prašo rezervuojant vietas vakarienei paklausti, kuriai spalvos zonai priklauso restoranas.

"Itališkos atostogos Vilniuje" – pirmasis šventinių savaitgalių sostinėje ciklo renginys. Kas antrą savaitgalį Vilnius taps vis kita šalimi: Indija, JAV, Ispanija, Vokietija, Japonija ir Prancūzija. Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” paskelbta kampanija tęsis visą vasarą ir kvies Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.

Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone