Lietuvos–Latvijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: ES planuoja pradėti palaipsniui atidaryti vidaus sienas

(atnaujinta 14:11 2020.05.13)
Pranešama, kad Europos Komisija trečiadienį pateiks savo rekomendacijas dėl laipsniško sienų atvėrimo

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Dėl sumažėjusio koronavirusinės infekcijos atvejų skaičiaus ES auga poreikis atidaryti vidaus sienas, rašo "Handelsblatt".

Pranešama, kad Europos Komisija trečiadienį pateiks savo rekomendacijas dėl laipsniško sienų atvėrimo. Briuselis pabrėžė, kad sienų atvėrimo procesas turėtų būti koordinuojamas, tačiau ne per greitai, priešingu atveju vėl kils infekcijų skaičiaus padidėjimo rizika.

Koronaviruso atvejų skaičius mažėja, artėja vasaros atostogos, todėl prašoma leidimo keliauti bent ES, rašo "Handelsblatt". Šiuo atžvilgiu Europos Komisija pasiūlė laipsnišką sienų kontrolės panaikinimo Šengeno erdvėje tvarką.

Leidinyje rašoma, kad Europos Komisija trečiadienį ketina pateikti savo rekomendacijas, taip pat turizmo atkūrimo pasiūlymus. Briuselis pabrėžė suderinto požiūrio svarbą. Kalbant apie ES išorines sienas, remiantis dabartinėmis rekomendacijomis, apribojimus rekomenduojama išlaikyti iki birželio vidurio. Be to, Europos Komisija perspėjo, kad nereikia per greitai atidaryti sienų ir nekoordinuojant jų tarpusavyje, ir kad reikia laikytis visų atsargumo priemonių, tokių kaip socialinis atstumas ir tyrimai. Priešingu atveju infekcijų skaičius padidės.

Anot leidinio, Europos Komisija dar nepateikė konkretaus plano. Vokietijos vyriausybė taip pat dar jo neturi. Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministro Horsto Zėhoferio (Horst Seehofer), klausimas, ar pratęsti kelionių į kaimynines šalis apribojimus, galiojančius iki gegužės 15 dienos, lieka atviras.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
siena, Europos Komisija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1885)
Dar šia tema
Politologas: ankstyvas Lenkijos sienų atidarymas yra kritiškas Lietuvai
Atvėrus sienas į Lietuvą atvyko beveik 140 Lenkijos piliečių
Ekspertas: Lietuva vaidina publikai, atverdama sienas su Lenkija
Kanalo per Aistmarių neriją projektas, archyvinė nuotrauka

Kanalo NATO laivams statyba lenkus paverčia "Kremliaus agentais"

(atnaujinta 16:16 2020.06.01)
Priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblagą, aplenkdami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kanalo tiesimas per Aistmarių neriją buvo Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos epicentre. Pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus pažadėjo rinkėjams atsisakyti šio projekto, dėl ko valdžios atstovas tuoj pat jį paskelbė "Kremliaus agentu". Dėl užsispyrimo trūks plyš perkasti Aistmarių neriją, valdančioji "Teisės ir teisingumo" partija netiesiogiai patvirtina spėliones, kad kanalas yra būtinas norint sukurti NATO jūrų bazę šalia Kaliningrado ir Baltijos laivyno, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Aistmarių nerija yra unikalus gamtos objektas, padalytas į dvi maždaug lygias dalis tarp Rusijos ir Lenkijos. Nerija nuo Baltijos jūros yra atskirta Lenkijos uostamiesčio Elblago. Kad lenkų laivai galėtų patekti į Aistmarių įlanką, ant kurios kranto stovi Elblagas, jie turi patekti į Rusijos teritorinius vandenis ir paprašyti Rusijos Federacijos leidimo perplaukti Kaliningrado jūros kanalą.

Per visą naujausią Lenkijos ir Rusijos santykių istoriją nebuvo nė vieno atvejo, kad lenkų jūreiviai nebūtų gavę šio leidimo. Jų teigimu, niekada nebuvo gauta skundų dėl laivybos problemų Aistmarių įlankoje.

Tai yra, esamas eismo modelis nesukelia jokių problemų Lenkijai.

Nepaisant to, Varšuva šią situaciją traktuoja kaip priklausomybės nuo Rusijos grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblagą, aplenkdami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.

Tokio kanalo projektai Lenkijoje buvo svarstomi nuo socializmo laikų, tačiau jie vis buvo atmetami. Visų pirma, nepraktiška leisti pinigus, nes maršrutas per Rusijos Baltijską veikė be trikdžių. Antra, daugiausia dėl aplinkosaugos sumetimų.

Dėl nerijos, skiriančios ją nuo jūros, Kaliningrado įlanka yra beveik gėlo vandens lagūna. Dėl šio veiksnio buvo suformuota Kuršių nerijos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pakrančių ekosistema.

Laivybos kanalas sukels invaziją į Baltijos jūros druskingų vandenų gėlo vandens įlanką, o vandens telkinio druskingumas kelia pavojų tiek Lenkijai, tiek Rusijai dėl vietinės ekologinės katastrofos.

Pirmiausia bus sukelta nepataisoma žala nerijos gamtai. Antra, įlankoje neliks gėlavandenių žuvų rūšių. Galiausiai kils problemų dėl vandens tiekimo abiejų šalių pakrančių gyvenvietėms, tame tarpe dideliems miestams: Lenkijos Elblagui ir Rusijos Kaliningradui.

Dėl šių priežasčių kanalo per neriją projektavimas iki šiol gyveno tik schemose ir brėžiniuose. Todėl 2017 metais partijos "Teisė ir teisingumas" sprendimas vis dėlto iškasti šį kanalą sukelia pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek tarp daugelio lenkų.

Pagrindinis opozicijos kandidatas į Lenkijos prezidentus, Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis pažadėjo atsisakyti kanalo statybos ir buvo tuoj paskelbtas "Kremliaus agentu".

Tšaskovskis surengė susitikimą su Lenkijos "žaliųjų" partijos taryba, kuri palaikė jo kandidatūrą per prezidento rinkimus. Savo ruožtu Varšuvos meras sutiko su daugeliu ekologijos aktyvistų reikalavimų.

"Rafalas Tšaskovskis, būdamas prezidentu, stengsis sustabdyti Aistmarių nerijos perkasimą", — teigė žaliųjų lyderė Malgožata Trač ir paskelbė, kad partija prisijungsianti prie pagrindinės šalies opozicijos jėgos — liberaliosios pilietinės koalicijos — kandidato.

Valdančiosios "PiS" partijos reakcijos ilgai laukti neteko.

Aistmarių nerijos jungtis su Baltijos jūra sustiprins Lenkijos nepriklausomybę. Bet kokia projekto kritika gina Maskvos interesus.

"Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad ją blokuotų. Blogiausia, kad ji tai daro pasinaudodama vienu iš kandidatų į Lenkijos prezidentus. Čia viskas susidėlioja", —sakė Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministras Marekas Gubarčikas.

Vienas pagrindinių kanalo statybos lobistų padarė prielaidą, kad Varšuvos meras dirba Kremliui.
Paranojaus laipsnis, be abejo, yra įspūdingas, net atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie niekada nepasižymėjusią adekvatumu Jaroslavo Kačynskio komandą. Kaltinimas Aistmarių nerijos kasimo kritiką išdavyste yra per stiprus net jos atstovui.

Belieka manyti, kad partijos "Įstatymas ir teisingumas" koziriai yra kur kas aukštesni, nei gali atrodyti iš  pirmo žvilgsnio.

Visus metus dėl kanalo kilusių ginčų buvo spėliojama, kad norint laisvai pereiti karo laivus į marias ir Elblagą paversti NATO jūrų baze, esančiame netoliese Kaliningrado, ir Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno bazę, reikalingas tiesioginis vandens kelias per Aistmarių  neriją.

Straipsnio autoriaus teigimu, pati Lenkijos vadovybė sudaro pretekstą tokioms spekuliacijoms. Varšuva, kalbėdama apie kanalą, kalba daugiau apie saugumą nei apie ekonomiką, sakydama, jog nepriimtina tai, jog NATO ir Europos Sąjungos vandens sienas 100% kontroliuoja Rusija.

Lenkijos vyriausybės ekonominės priežastys yra atvirai abejotinos. Lenkijai nėra prasmės plėtoti prekybos uostą Elblloge, nes didelis Gdansko uostas yra visai šalia.

Pakanka pažvelgti į žemėlapį ir įvertinti geografinį artumą iki Kaliningrado ir Baltijsko, kad paaiškėtų karinė strateginė Elblago vertė NATO jūrų pajėgoms.

Tačiau judėjimas link puoselėjamo tikslo  — NATO jūrų bazės prie šiaurės rytų Lenkijos sienos  — sukels grandiozinį tarptautinį ir vidaus politinį konfliktą.

Šiame konflikte Lenkijos vyriausybė susidurs tiek su Rusija, Europos Sąjunga, tarptautinėmis organizacijomis, tiek su savo pačios piliečiais.

Lenkijos ekologai jau seniai pasisako prieš kanalo kasimą. Norėdami sustabdyti statybas, Krynica Morska kurorto ir kitų nerijos Lenkijos dalies gyvenviečių gyventojai baiminasi, kad liks be turistų, be pinigų ir be geriamojo vandens.

Europos Komisija nepritarė kanalo projektui ir ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti papildomą ekspertizę aplinkosaugos srityje. Aistmarių nerijos kasimas kelia JT, UNESCO, "Greenpeace" ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų susirūpinimą.

Kaliningrado sritis kalba apie grėsmę savo aplinkos saugumui, ir galima įsivaizduoti Rusijos reakciją, jei kils grėsmė Kaliningrado srities kariniam saugumui.

Tačiau Lenkijos vadovybė didvyriškai ignoruoja šias aplinkybes ir žengia ryžtingą žingsnį tiesiai ant grėblio. Žinoma, užmynus ant šio grėblio bus kalti  "Kremliaus agentai ",  — apibendrina Aleksandras Nosovičius.

Kanalas per Aistmarių neriją
Kanalas per Aistmarių neriją

 

Tegai:
Lenkija, Aistmarių nerija, NATO
Vilnius, archyvinė nuotrauka

LGGRTC atveria duomenis apie 1940–1953 m. represuotus asmenis

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Informacijoje yra asmenų, nukentėjusių per sovietų valdžios metus, vardai ir pavardės bei informacija apie jų likimą

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atveria viešąją prieigą prie duomenų bazės, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų valdžios represuotus Lietuvos gyventojus. Apie tai skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo "nusikaltimams" tirti ir pradėjus platinti anketas.  

"Užpildytas anketas analizavo, sistemino, sudarė kartotekas. Iš viso apie Lietuvos gyventojų patirtas represijas, ginkluotą ir pilietinį pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui surinkta daugiau kaip 150 tūkstančių autentiškų liudijimų — anketų, dokumentų, laiškų, trumpų ir didesnies apimties pasakojimų. Didžioji dalis šių liudijimų Komisiją pasiekė Atgimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais", — teigiama Centro pranešime.

Prieigoje pateikiama svarbiausia informacija apie represuotą asmenį: vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta represijų metu, asmens likimas bei "patirtos represijos pobūdis". Prireikus prieigos lankytojai galės daryti atranką pagal įvairius kriterijus. 

Baltijos šalių požiūris į TSRS

Po TSRS žlugimo Baltijos šalių valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su šių šalių oficialia linija apie "sovietinę okupaciją". Baltijos šalių vadovybė taip pat vykdo rusofobinę politiką, kritikuodama tuos, kurie teigiamai atsiliepia apie šių valstybių sovietinę praeitį.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.

Nepaisant to, kad žlugus TSRS, Lietuvos valdžia skyrė daug laiko ieškodama "sovietinės priespaudos" vykdytojų, Vilnius nenubaudė nė vieno iš holokausto bendrininkų. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir toliau tikina, kad nė vienas iš "laisvės kovotojų" ir "nacionalinių didvyrių" nežudė žydų.

Be to, kai kurie Lietuvos politikai mano, kad respublikos valdžia turėtų siekti, kad sovietmečio "nusikaltimai" būtų pripažinti "genocidu" ES lygiu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba
Lietuva situaciją dėl karių kapinių pavertė krize, pareiškė Udalcovas
"Būk pasiryžęs — Visada pasiryžęs!" Spalvotas sovietmečio pionierių gyvenimas
Vakarai smerkia Staliną už tai, ką ir patys darė
Neramumai Mineapolyje

"Greičiausiai, tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas

(atnaujinta 16:06 2020.06.01)
CNN teigimu, "gana tikėtinas" Rusijos agentų dalyvavimas visoje Amerikoje vykstančiuose pogromuose 

Dieną anksčiau, kai tas pats televizijos kanalas išleido istoriją, kurioje vienas iš ekspertų pareiškė, kad "Rusijos agentai" dalyvavo riaušėse, Donaldas Trampas asmeniškai iš jo pasijuokė savo "Twitter" paskyroje.

Primename, kad Amerikos prezidento santykiai su vienu įtakingiausių Amerikos televizijos kanalų yra šiek tiek prastesni nei tarp Irano ir Izraelio, nors iki šiol jie vis dar buvo šiek tiek geresni nei tarp baltųjų ir raudonųjų pilietinio karo Rusijoje metu.

Dar 2016 metais CNN darė viską, kad Trampas netaptų prezidentu, o vėliau vis kaišiojo jam pagalius į ratus. Savo ruožtu Trampas CNN įvardija tik kaip "netikrų naujienų platintoją" ir atvirai jo nekenčia, džiaugdamasis kanalo reitingų kritimu.

Todėl, beje, Amerikos prezidentą ypač nudžiugino žinia, kad pogromo dalyviai Atlantoje atsitiktinai užpuolė CNN būstinę, sudaužė joje stiklą ir sugadino, ką galėjo. Trampas pabrėžė, kad nutiko likimo ironija: protestuotojai nusiaubė patį kanalą, kuris palaikė ir pagrindė jų veiksmus.

O dabar linksmoji dalis. Faktas yra tas, kad šiuo metu CNN švenčia gimtadienį, jubiliejų, jam sukaks keturiasdešimt metų.

Tai koks buvo šis kanalas iš pradžių ir koks jis yra dabar, aiškiai parodo  Amerikos lyderystės pasaulyje istoriją apskritai.

Prieš keturiasdešimt metų jaunas ir arogantiškas žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris įkūrė pirmąjį visą parą veikiantį tinklą, teikiantį nuolatines naujienas kabeliu tiesiai abonentams į smegenis. Tai buvo proveržis ir revoliucija informaciniame versle. Tai buvo, jei jums patinka, pirmas žybsnis to interneto, su kuriuo šiandien mes gyvename.

Tuomet, 1980 metais, šis lūžis buvo pastebėtas, tačiau jie tam neskyrė didelės reikšmės vien todėl, kad Vakarų ir ypač Amerikos, revoliucijos mokslo ir verslo, politikos ir socialinių technologijų srityse tada skubėjo, šokdamos viena per kitą. Turneris skelbia naujienas ištisą parą, kitais metais NASA išleidžia daugkartinio naudojimo pilotuojamą erdvėlaivį aštuoniems įgulos nariams (taip, tai buvo prieš 39 metus, todėl mes primename, kad šiandienos aimanos "o, Dieve, pagaliau įvyko kosmoso revoliucija". yra įprasta savireklamos isterija), tada IBM pradeda pardavinėti pirmąjį serijinį asmeninį namų kompiuterį, o kitas žingsnis yra mobilusis telefonas, o jį jau vejasi dar niekam nežinomas ateities karalius — internetas.

Pati Amerika tada buvo besąlygiška XX amžiaus dvasios išraiškos lyderė. Ji buvo jauna, bet jau suaugusi (vidutinis amerikiečio amžius 1980 metais buvo 30 metų), ji buvo sklidina ne tik atvykusių, bet ir savų genijų, turinčių klasikinį išsilavinimą, liberalių (to laikmečio prasme), technokratinių ir tuo pačiu giliai tikinčių, išradingų ir veržlių.

CNN tapo galingu šios grobuoniškos Amerikos įtakos realybei įrankiu — ir ji parodė savo galią visapusiškai augdama vienuoliktaisiais savo gyvavimo metais, kai visa planeta neatsitraukdama žiūrėjo laidą "Karas įlankoje". Mūsų nustebusioms akimis parodytas supermodernus amerikiečių lėktuvas sutriuškino vienos galingiausių Eurazijos armijų, kaip popierinę figūrą. Spektaklis, kurį tada išvydo pasaulis, įžiebė visos žemiečių kartos širdyse įsitikinimą, kad JAV yra nenugalima ir nesustabdoma jėga, padariusi tam tikrą kokybinį atsiskyrimą nuo likusios žmonijos. Tai, kad likęs pasaulis dabar amžinai pasmerktas tiesiog sekti paskui JAV,  paklusti JAV ir tikėtis jų užuojautos. 

Kai paskui iš Irako karinę galybę iš planetos žemėlapio dingo Tarybų Sąjunga, o likę jos fragmentai vienaip ar kitaip prisiekė ištikimybę JAV, tam tikra prasme tai buvo laiminga Amerikos XX amžiaus pabaiga. Vienas neginčijamų šios pergalės herojui Tedui Turneriui belieka tik vesti ne žemesnio lygio nei Jane Fonda Holivudo žvaigždę ir pasitikti su ja gyvenimo saulėlydį. Ką ir padarė Turneris.

Bet juokingiausia tai, kad realybėje nebūna jokių "laimingų pabaigų". Realybėje nebūna baigiamųjų titrų, visos pergalės ir triumfas yra laikini, po jų visada prasideda naujas skyrius.

Su Amerika, kuri užkariavo pasaulį XX amžiuje, galbūt nutiko "laimingos pabaigos sindromas". Tai yra, ji tikrai patikėjo, kad žmonijos istorijoje jau skaitomi titrai ir nesitikėjo tęsinio.

Patvirtinantis faktas: iškart po TSRS žlugimo Amerikos valstybinės organizacijos smarkiai sumažino "Rusijos specialistų" rengimą: kam mums reikia specialistų, kurių niekada neprireiks?

Tačiau pati amerikiečių diplomatija, pasak veteranų, taip pat pateko į kažkokią keistą pergalės viršūnę: vietoj kompromiso ieškotojų ir manipuliacijų meistrų JAV diplomatinės mokyklos  pradėjo leisti "gerai apmokamus kurjerius, išvežiojančius nediskutuotinus pavedimus" ir manančius, kad jei kas nors nepasiduoda Amerikos spaudimui, tai tiesiog reikia dar labiau padidinti tą spaudimą.

Šio sindromo auka taip pat tapo amerikiečių "nuotolinio valdymo pultas nuo realybės" — kurio detalės buvo ir CNN, ir Holivudas ir "spalvotosios technologijos", bei — jau naujame amžiuje — "Facebook" ir "Twitter". Po kelioms šalims įvykdytų mirties bausmių dėl sąmoningai melagingų kaltinimų ir daugybės sėkmingų "twitter revoliucijų" su atitinkama žiniasklaida persidengimo Amerikos "realybės kontrolės centruose" regis, daugelis pagaliau įsitikino: nėra jokios kitos realybės, išskyrus tą, kurią specialiai apmokyti žmonės masiškai įšvirkščiam į auditorijos smegenis. Užvestas variklis su gera kamera ir "facebook" palaikymu, su Amerikos ambasada už nugaros ir amerikiečių bombonešių sparnais — naujas absoliutus super ginklas.

Tačiau realybė įrodė, kad ji vis dar egzistuoja — ir kad ir koks didelis spaudimas jai būtų daromas, ji ras būdą atkeršyti.

"CNN pasaulyje" apokalipsė, griežtai tariant, įvyko dar 2016 metais — kai, nepaisant visiško dominavimo Amerikos žiniasklaidoje (santykinai nuo 15% iki 85% Clinton naudai), Trampas laimėjo rinkimus.

Tam, ką JAV įprasta vadinti "gilumine valstybe", buvo daugiau nei nepageidaujamo kandidato pergalė. Tai buvo smūgis idėjiniams "Happy End'o epochos" pagrindams, kontroliuojamos realybės idėjai, CNN ir "The New York Times" sąjungos nenugalimumo dogmoms.

Beje, galbūt būtent todėl, kad "giluminė valstybė" iš principo negalėjo atsisakyti tikėjimo visišku tikrovės valdymu per nuotolinio valdymo pultą, ji pasinaudojo mistinės korupcijos versija, kurią rusai nukreipė į Amerikos tikrovę. Tai buvo rusai, kurie "nulaužė Amerikos nuotolinio valdymo pultą" — ir mes pralošėme.

Taip susiklostė aplinkybės, kad būtent CNN tapo pagrindiniu šios magiškos versijos propagandistu.

Ir jis aktyviai dalyvavo dar neseniai šaltuoju pilietiniu karu JAV vadintame kare, o dabar net neaišku, ar jį galima vadinti šaltuoju.

... Beje. Dabar, kai trisdešimt didžiųjų Amerikos miestų yra užpildyti pogromo dūmais, o pirmojo privataus (nors ir vyriausybės įsakymu ir oficialiais pinigais pastatyto) kosminio laivo šaukiniai didvyriškai pasklido po planetą, galime pamėginti įsivaizduoti, kaip "žiniasklaidos?" skleidžiamos ir realios tikrovės santykis pasaulinio hegemono teritorijoje vystysis toliau.

Yra versija, kad kažkas panašaus tęsis. Eamė tame, kad nėra tikros "pasaulio pabaigos", kaip ir tikros laimingos pabaigos. Apokalipsė nebūtinai yra mirtina. Galbūt tai tik pasaulio politinio ir ekonominio, ir greičiausiai valdžios lyderio praradimas.

Tai tik nelaimingų šalies dalių panardinimas į savotišką "trečiąjį pasaulį" (40 milijonų bedarbių blaškosi po JAV ir tai, jų teigimu, nėra riba) — su visomis socialinėmis pasekmėmis. Tai visuomenės atskirtis ir šalies susiskaldymas į skurdžias post-apokaliptines teritorijas ir turtingas izoliuotas salas, iš kurių, galbūt, bus paleista dar daugiau dizainerių raketų. Kai kur ištisi miestai pereis prie sojos troškinio, o kai kur filmuos svaiginančius serialus su didžiuliais biudžetais.

Tiesiog Amerika nebus ta, kuri kadaise paleido "Space Shuttle" ir kurią iki šiol prisimena CNN įkūrėjas 81 metų Turneris.

Tačiau ne faktas, kad prisimena: prieš porą metų jis prisipažino, kad kenčia nuo demencijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
CNN, Amerika, Rusija
Dar šia tema
Miestas ugnyje: nufilmuotas JAV policijos nuovados padegimas
Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas iš Vilniaus sukūrė verslą JAV
Trampas paskelbė apie "didžiausio ginklo" JAV atsiradimą
JAV užfiksuota dešimtys smurto ir grasinimų žurnalistams atvejų