Gitano Nausėdos kalba Seime, 2020 m. gegužės 14 d.

Nausėda Steigiamojo Seimo įkūrimo sąlygas palygino su pandemija

(atnaujinta 19:11 2020.05.14)
Savo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad dabartinė valstybė taip pat susiduria su iššūkiu, kurį reikia įveikti

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Kiekviena krizė yra puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per kalbą Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjimo proga.

Заседание Сейма Литвы 14 мая 2020 год
Gitano Nausėdos kalba Seime, 2020 m. gegužės 14 d.

"Todėl ir šiandien, ieškodami prielaidų naujam kokybiniam valstybės šuoliui į priekį, mes galime ir privalome semtis įkvėpimo iš Steigiamojo Seimo narių. Užuot paskendę nesutarimuose, ieškokime Lietuvai reikalingų sprendimų", — teigė jis.

Šalies vadovas priminė, kad "prieš šimtą metų Tautos atstovai ėmė kurti demokratinę respubliką", ir iki šiol Lietuva žengia jų nutiestu keliu. Taip pat jis pridūrė, kad prieš šimtą metų įsipareigoti demokratijai "reiškė užimti drąsią poziciją".

Выступление Гитанаса Науседы в Сейме, 14 мая 2020 года
Gitano Nausėdos kalba Seime, 2020 m. gegužės 14 d.

Kaip pabrėžė Nausėda, prieš šimtą metų Nepriklausoma Lietuva buvo sukurta karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų sąlygomis, o dabar valstybė turi įveikti tik vieną pandemiją. 

"Nežinios ir abejonių akimirkomis dažniau remkimės pasakojimais, kaip iš Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų chaoso buvo lipdoma nauja, kokybiškai pranašesnė tvarka.Tegul tai būna mums priminimas, kad kiekviena krizė yra puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį", — teigė prezidentas.

Prezidentas pareiškė, kad Steigiamojo Seimo veikloje, kaip ir šiandien, netrūko nei abejonių, nei karštų nesutarimų, kartais net destrukcijos, tačiau galutinis jo pastangų rezultatas — įtvirtinti naujos valstybės pamatai — džiugina lietuvius iki šios dienos.

Заседание Сейма Литвы 14 мая 2020 года
Gitano Nausėdos kalba Seime, 2020 m. gegužės 14 d.

Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 metų gegužės 15 dieną tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje, kur įvykdė 1918 metų vasario 16 d. pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas — 1922 metų rugpjūčio 1 dieną priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: COVID-19 sukeltai krizei įveikti reiks didesnio daugiamečio ES biudžeto
Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Mirtis Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti

(atnaujinta 16:00 2020.06.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tapo tuo atpirkimo ožiu, kurį liberalai ir konservatoriai kaltina dėl visų nesėkmių užsienio politikoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius pateko į precedento neturintį negailestingą kritikos židinį. Užsienio reikalų ministro oponentai padrįso apkaltinti ministrą visomis pastarųjų dešimties metų nesėkmėmis užsienio politikoje. Greitąją ugnį atidarė konservatorius Žygimantas Pavilionis, kurį iš šono palaikė Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius. Abu išsikėlė sau tikslą Linkevičių paversti klasikiniu atpirkimo ožiu, rašo Baltnews.lt medžiagoje Leila Akbaševa.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Niekada nelaikiau (autorė Leila Akbaševa —  "Baltnews" pastabos) savęs užsienio reikalų ministro gerbėja. Greičiau priešingai, buvau gana pasipiktinusi, kad užsienio reikalų ministerijos vadovas neprisideda prie gerų kaimyninių santykių užmezgimo ir dialogo tarp šalių, o įvaro pleištus. Tai ypač akivaizdu ministro diplomatinių pareiškimų, adresuotus rusams ir baltarusiams, fone.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje Lietuvoje Linkevičius yra vadinamas "didžiausiu specialistu Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Štai nedidelis eilinio komentaro fragmentas:

"Atkreipėme dėmesį į Lietuvos Seimo padarytą "svarų indėlį" įveikiant koronaviruso pandemiją — į rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo". Impulsą šiai initiatyvai davė, žinoma, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linkevičius, didžiausias specialistas Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Nesu gerbėja, tačiau privalau apginti užsienio reikalų ministerijos vadovą. Nereikia jo daryti kraštutinumu. Atpirkimo ožys — tai asmuo, pastatytas į tokią situaciją, kai jam pririšamos visų kitų nuodėmės, nors jokios jo kaltės nėra. Suskaidykime Pavilionio ir Auštrevičiaus pretenzijas po lentynas, pro ausis praleisdami beletristiką.

Apie tautos priešą

Deputatas Pavilionis, kadaise dirbęs ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, apkaltina Linkevičių tuo, kad paskutinė didžiausia sėkmė Lietuvos užsienio politikoje buvo 2013 metais, kai buvo papildyta Rytų partnerystės programos koncepcija. " Tuomet visi buvome susitelkę, veikėme visais lygiais, visais politiniais sparnais, visose sostinėse. Vilnius buvo tapęs ES Rytų politikos centru ir lyderiu". Buvęs diplomatas mano, kad pasirodžius Linkevičiui Užsienio reikalų ministerijoje, užsienio politika "tiesiog plaukia pasroviui", todėl Lietuva praranda sąjungininkus, o ES pradeda dominuoti kitų šalių nuomonės, darbotvarkės ir interesai.

Pavilionio teigimu, ministras nesugebėjo pratęsti Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės programoje, todėl Europa nutolo nuo jos narių narystės ES idėjos ekonominių sankcijų gilinimo idėjos naudai, o tai skirtingi tikslai. Jis mano, kad Europos sostinės nusprendė nenervinti ir nedirginti Rusijos vadovo, o oficialus Vilnius užsienio reikalų ministro asmenyje pabijojo jiems prieštarauti.

Vietoje to, Linkevičius ėmėsi užmegzti ryšius su "paskutiniu Europos diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka, kuriam pasirengęs atleisti žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos persekiojimą. Anot Pavilionio, bendradarbiavimas su totalitariniais režimais tapo užsienio reikalų ministerijos vizitine kortele, o tai prieštarauja bet kokioms lietuviškoms tradicijoms. Dėl to, pažymi Pavilionis,  Lietuva nebeturi draugų. Galbūt jie buvo sąmoningai iškeisti į nacionalinių interesų pardavimą Maskvai ir Minskui, daro prielaidą Pavilionis ir pridūria, kad šalis plačiai atveria duris komunistinės Kinijos invazijai, o toks užsienio politikos sabotažas kruopščiai komufliuojamas tuščiomis frazėmis.

Susidaro stiprus įspūdis: deputatas konservatorius klijuoja užsienio reikalų ministrui "liaudies priešo" etiketę, kad prireikus tokio aukšto lygio antivalstybinis pareigūnas atsidūrtų po ranka, kad nedelsiant susidorotų su juo.

BelAE užtarėjas

Dar vienas įgėlimas Užsienio reikalų ministerijos vadovui atskrido iš liberalo Auštrevičiaus už visišką neveikimą kovojant su Baltarusijos atomine elektrine. Šis kaltina Užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą absoliučiu nesupratimu tuo, kas vyksta šalia Vilniaus. "šiandien Lietuvoje nėra asmenų ar institucijos, kurios galėtų imtis atsakingos lyderystės užsienio politikoje. Užsienio politika Lietuvoje šiandien yra užsnūdusi ir pavargusi, Lietuvos interesai nėra deramai ir aktyviai ginami", — pranešime Europos Parlamentui pažymi Austrevičius.

Deputatui akivaizdu, kad Užsienio reikalų ministerijos darbo lygis per pastaruosius septynerius – aštuonerius metus yra "žemiau drindjuostės". Jokios derybos su Lukašenka BelAE tema yra neįmanomos ir nepriimtinos, kol Minskas neįvykdys visų Lietuvos reikalavimų užtikrinti branduolinės objekto saugą, įskaitant pagrindinį dalyką — AE perkėlimą kuo toliau nuo Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, į Mogiliovo sritį.

Paaukojimas

Akivaizdu, kad niekas Baltarusijoje neįvykdys tokių absurdiškų reikalavimų. Atominė elektrinė pastatyta, vyksta branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo energetinio bloko reaktorių. Fizinis elektrinės paleidimas numatomas birželio mėnesį.

Veltui Pavilionis ir Auštriavičius užlieja nešvarumus ant Užsienio reikalų ministerijos vadovo. Jis yra tik Lietuvos prezidento, kuris pagal Konstituciją apibrėžia, formuoja ir įgyvendina tarptautinę politiką, pozicijos tarpininkas. Nedidelė Linkevičiaus kaltė ir tame, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda taip stato santykius su partneriais, kad kaip rezultatas bet kokios iniciatyvos pavirsta žala Lietuvos valstybei ir tautai.

Kodėl tada du deputatai nori paaukoti ministrą? Reikalas tas, kad birželio 18 dieną įvyks ES vadovų susitikimas su Rytų partnerystės programos dalyviais.

Prognozuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas žlugs, nes Briuselis turi daug svarbesnių klausimų nei Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystės ir asocijuotos Armėnijos, Baltarusijos, Azerbaidžano narystės ES ir NATO perspektyvos.

Už nesėkmę лažkas Vilniuje turės sumokėti. Kad prie giljotinos nebūtų atvesti reikiami žmonės, reikia pakišti mirties bausmės vykdytojams figūrą, kuri jiems tiktų. Linas Linkevičius tokiam vaidmeniui gana tinkamas. Be to, jis gana nusibodo konservatoriams ir centristams.

Tegai:
Lietuva, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Algirdas Paleckis

Lietuvos teismas esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą

(atnaujinta 16:36 2020.06.01)
Kaltinamasis teismo prašė sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti opozicijos politikui, buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui ir verslininkui Deimantui Bertauskui. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Bylos figūrantai kaltinami "veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybai.

Tyrimo duomenimis, nusikalstama veika vyko nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio.

"Byla pradėta nagrinėti iš esmės, perskaitytas kaltinamasis aktas. Valstybės kaltinimą palaikantį prokurorė teismo prašė, kad kaltinamųjų apklausa vyktų neviešai. Anot prokurorės, dviem asmenims yra atliekamas atskirtas ikiteisminis tyrimas, tad paviešinti duomenys gali pakenkti šiam procesui. Paleckis ir jo gynėjai prašė tokį prokurorės prašymą atmesti, Bertauskas ir jo gynėjas pareiškė prokurorės prašymą palaikantys. Teismas, motyvuodamas tuo, kad per kaltinamųjų apklausą paviešinti duomenys gali pakenkti minėtam ikiteisminiam tyrimui, nusprendė kaltinamuosius apklausti neviešai", — sakoma pranešime.

Teismo posėdyje Paleckis kaltu neprisipažino. Tuo metu, kaip teigia teismas, Bertauskas savo kaltės neneigia. Vakar teismas apklausė buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį.  

Abiem kaltinamiesiems  yra taikoma kardomoji priemonė intensyvi priežiūra.

Anot teismo, Paleckis paprašė teismo sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus, tačiau dabar to padaryti negali.

Sprendimą šiuo klausimu teismas priims pirmadienį, kai toliau bus tęsiamas posėdis. Byloje paskelbta pertrauka.  

Tikimasi, kad kitas posėdis įvyks birželio 8 dieną 9:00.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be opozicijos politiko, byloje taip pat kaltinamas verslininkas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas.

Tyrimas juos abu įtaria "bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba" ir tariamu informacijos rinkimu už piniginį ar kitokį atlygį.

Paleckis ne kartą sakė, kad yra nekaltas. Sulaikymo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už jo domėjimąsi 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva parodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atmetimą.

Tegai:
Šiaulių apygardos teismas, Lietuva, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
"Politinis žingsnis": istorikas paaiškino, kodėl Paleckis paleistas iš kameros
Signatarai ir Paleckis: žmogiškas solidarumas ar politinės desperacijos aktas?
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai