Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama

JAV Senatas įvertino galimybę iškviesti Obamą į FTB posėdį

(atnaujinta 10:38 2020.05.15)
Anksčiau JAV respublikonas Lindsis Grehemas sakė, kad ataskaitą apie posėdžių ciklą planuojama pateikti iki spalio mėnesio, o lapkritį turėtų būti surengti prezidento rinkimai

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. JAV Senato teismų komitetas birželio mėnesį pradės tyrimą dėl FTB vykdomo Donaldo Trampo kampanijos štabo, tačiau kviesti buvusį prezidentą Baraką Obamą vargu ar bus pagrįsta, penktadienį sakė JAV respublikonas Lindsis Grehemas (Lindsey Graham), praneša RIA Novosti.

"Teismų komitetas nuo birželio pradžios pradės rengti daugybę išsamių parlamentinių posėdžių apie viską, kas susiję su "Crossfire Hurricane" tyrimais", — cituoja jį leidinys "The Hill".

Anksčiau jis sakė, kad ataskaitą apie posėdžių ciklą planuojama pateikti iki spalio mėnesio, o lapkritį turėtų būti surengti prezidento rinkimai.

Prezidentas Trampas anksčiau paragino Grehemą pasikviesti Baraką Obamą kaip liudytoją, kurio tyrimas tebevyko.

"Kalbant apie Teismų komitetą, abu prezidentai gali kreiptis į jį ir pasidalyti savo rūpesčiais vieni su kitais. Vėlgi, tai bus puiki televizijos laida. Tačiau aš labai abejoju, ar tai bus pagrįsta šaliai", — sakė jis. 

2016–2017 metais FTB vykdė tyrimą prieš Donaldą Trampą, vadovaujamą buvusio šalies prezidento Barako Obamos. Tyrimas buvo pavadintas "Crossfire Hurricane". Tyrėjai bandė išsiaiškinti, ar vis dar yra kandidatas į prezidentus, bendradarbiaujantis su Rusijos valdžia, kad laimėtų rinkimus.

Vėliau tą patį klausimą ištyrė nepriklausomas specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), kuris 2019 metų pavasarį padarė išvadą, kad tokio sąmokslo įrodymų nėra. Rusija ir Trampas kategoriškai neigė šiuos kaltinimus, be to, JAV prezidentas laiko juos politiškai motyvuotais.

Vienas pagrindinių šios istorijos epizodų buvo buvusio Donaldo Trampo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn) teismo procesas.

2017 metais keletą dienų šias pareigas ėjęs Flinas buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų FTB apie savo pokalbį su tuometiniu Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku. Vėliau korespondencijos duomenys buvo paskelbti FTB, iš kurių buvo paaiškėjo, kad agentai sąmoningai bandė pateikti Flinui melagingus įrodymus.

Praėjusią savaitę JAV Teisingumo departamentas atsisakė patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį patarėją. Trampas mano, kad byla prieš Fliną buvo sufabrikuota, ir dėl to kaltina Obamos administraciją.

Žvalgybos dokumentuose, išleistuose dieną prieš tai, nurodoma, kad daugelis Obamos pareigūnų, įskaitant viceprezidentą Džo Baideną, reikalavo žvalgybos informacijos atskleisti, kad būtent Flinas, kaip Trampo patarėjas, kalbėjo su Rusijos ambasadoriumi. Dokumentai prieštarauja paties Baideno žodžiams. Jis anksčiau interviu "ABC" teigė, kad žinojo apie tyrimą prieš Fliną, tačiau neturėjo nieko bendra su juo.

Baidenas ketina dalyvauti artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose kaip Demokratų partijos kandidatas. Trampas ketina būti perrinktas antrai ketverių metų kadencijai.

Tegai:
Rusija, JAV, rinkimai, Federalinis tyrimų biuras (FTB), Donaldas Trampas, Barakas Obama
Dar šia tema
Europa ir JAV ruošiasi bado riaušėms
Neonacių grupuotės vadovas pasirodė esąs paauglys iš Estijos
Trampas paaiškino, kodėl nedėvi apsauginės kaukės
Trampas svarstys COVID-19 įstatymo projektą dėl sankcijų Kinijai
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Manometrai, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu

(atnaujinta 15:27 2021.04.19)
Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų, praneša Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".

Kaip pažymima, reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

Bendrovės duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į šalį patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.

"Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus. 

Augant elektros poreikiui, elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos — 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. 

Tegai:
Amber Grid, dujos, Lietuva