Kinijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Kinija nedalyvaus derybose su JAV ir Rusija dėl strateginės ginkluotės

(atnaujinta 14:39 2020.05.15)
Anot KLR, Rusija ir JAV turi didžiausią branduolinį arsenalą, todėl privalo įvykdyti įsipareigojimus juos žymiai sumažinti, kad būtų sudarytos sąlygos kitoms šalims prisijungti prie daugiašalių branduolinių ginklų kontrolės sutarčių

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Nepaisant nuolatinių Vašingtono reikalavimų, Kinija neketina dalyvauti jokiose trišalėse derybose dėl branduolinių ginklų kontrolės, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Zhao Lijian.

Raudonoji Aikštė epidemijos metu
© Sputnik / Владимир Астапкович

Anksčiau JAV paskelbė galvojančios apie START-III pratęsimą su Rusija. Sutartis baigia galioti 2021 metais. Tačiau JAV siūlo išplėsti ją taip, kad apimtų daugybę naujų ginklų ir kad į ją būtų įtraukta Kinija.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau teigė, kad Rusija priešinasi dirbtiniams Jungtinių Amerikos Valstijų ryšiams su Kinijos dalyvavimu ir dialogui apie Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), kai keliamos abejonės dėl dokumento pratęsimo.

Ji pažymėjo, kad pratęsus START-III sutartį, bus galima gauti laiko bendram šiuolaikinių iššūkių ir grėsmių tarptautiniam saugumui įvertinimui bei optimalių politinių ir diplomatinių požiūrių paieškai, siekiant atremti nerimą keliančias tendencijas šioje srityje.

"START-III sutartis tebėra vienintelis svarbus dokumentas branduolinių ginklų srityje tarp Rusijos ir JAV, ir sulaukia daug dėmesio... Kinija neketina prisijungti prie jokių trišalių derybų dėl ginklų kontrolės", — teigė Lijian.

Anot jo, Rusijos Federacija ir JAV turi didžiausią branduolinį arsenalą, todėl privalo įvykdyti įsipareigojimus juos žymiai sumažinti, kad būtų sudarytos sąlygos kitoms šalims prisijungti prie daugiašalių branduolinių ginklų kontrolės sutarčių.

Tegai:
ginklų kontrolė, sutartis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
JAV nepatvirtino sutinkanti pratęsti START sutartį
Negrabios amerikiečių rankos baigia sulaužyti "Kisindžerio trikampį"
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Į Lietuvą atvyko NATO kariniai laivai

(atnaujinta 13:32 2020.05.29)
Šiemet Lietuva NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmajai grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 "Jotvingis" ir dalį laivų grupės štabo personalo

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atvyko trys NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės laivai, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba. 

Vadovavimo ir aprūpinimo laivas "Donau" (A516) (Vokietija), priešmininiai laivai "Fulda" (M1058) (Vokietija) ir "Ramsey" (M110) (Jungtinė Karalystė) atvyko į uostą ketvirtadienį.

Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Kruizinių ir karinių laivų terminale įvyko Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado flot. adm. Arūno Mockaus ir NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-osios grupės vado kmdr. Henning Knudsen-Hauge (Norvegija) susitikimas.

Susitikimo metu NATO laivų grupės vadas kmdr. Henning Knudsen-Hauge padėkojo už galimybę apsilankyti Klaipėdoje ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų puikiai organizuotą NATO laivų priėmimą Klaipėdos uoste, užtikrinant visas būtinas saugumo priemones.

 Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Vadų pokalbyje taip pat buvo pažymėta birželio mėnesį Baltijos jūroje įvyksiančių didžiausių NATO karinių pratybų BALTOPS 2020 svarba regioniniam saugumui ir sąveikos tarp sąjungininkų ir regioninių partnerių užtikrinimui.

Birželio pabaigoje Lietuva iš Norvegijos perims vadovavimą NATO priešmininių laivų grupei.

Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Šiemet Lietuva NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmajai grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 "Jotvingis" ir dalį laivų grupės štabo personalo. Be laivo "Jotvingis" šiemet iki metų pabaigos į šią NATO laivų grupę priešmininius laivus skirs dar šešios valstybės: Belgija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija. NATO priešmininių laivų grupė dalyvaus įvairiose pratybose ir išminavimo operacijose Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose.

NATO stiprina karinę veiklą prie Rusijos sienų, pateisindama savo veiksmus galima "Rusijos grėsme". Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos
Tegai:
Lietuva, Klaipėda, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Europos pagalba Lietuvai aplenks COVID-19 aukas

(atnaujinta 11:27 2020.05.29)
Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką"

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuva planuoja gauti 6,3 milijardo eurų iš Europos atgaivinimo fondo, kurį ES sukūrė socialinėms ir ekonominėms koronaviruso pasekmėms įveikti. Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką". Tuo tarpu Vilnius sako, kad krizė neprivers Lietuvos atsisakyti karinių išlaidų didinimo. Iš šių pasisakymų tampa aišku, kad visa Europos teikiama pagalba aplenks nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusius Lietuvos žmones, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 milijardo eurų. Iš jų 3,9 milijardo sudaro subsidijos, o 2,4 milijardo — paskolos. Tai yra papildomos lėšos ir ilgalaikė finansinė perspektyva", — žurnalistams sakė ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijoje užsiimantis kvotos Lietuvai klausimu.

Kalbama apie Europos atgaivinimo fondą, kuris dabar sudaromas Europos Sąjungoje tarp kovų, skandalų ir santykių aiškinimosi dalyvių. Didžiausios šalys — ES paramos teikėjos — Vokietija ir Prancūzija — susitarė investuoti pusę trilijono eurų į šį fondą, kuris vėliau bus paskirstytas koronaviruso pandemijos paveiktoms šalims.

Straipsnio autoriaus teigimu, didžioji dalis šių pinigų, žinoma, atiteks Pietų ir Vakarų Europos šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Tačiau ir likusieji kažką gaus, nes visi vienaip ar kitaip nukentėjo nuo paplitusios infekcijos.

Visos ES šalys, išskyrus Švediją, buvo priverstos pristabdyti ekonomiką ir uždaryti namuose gyventojus. Lietuva nėra išimtis, todėl ir ji gali tikėtis Europos pagalbos.

Europos komisaras iš Lietuvos pabrėžia, kad gautus pinigus Vilnius galės išleisti savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja tautiečiams investuoti IT ir "žaliosios" ekonomikos plėtrai.

"Kalbant apie programas, valstybėms narėms lieka daug lankstumo nukreipti lėšas ten, kur, jų manymu, jos yra reikalingiausios. Komisija siūlo kryptį, mano, kad tai gali būti skaitmeninių technologijų diegimas, "žaliasis kursas", tačiau sąlygų šiems papildomiems fondams nėra per daug", — sako Virginijus Sinkevičius.

Pasak Nosovičiaus, svarbiausi čia žodžiai "komisija siūlo kryptį". Atrodo, kad oficialus Vilnius turi visišką pasirinkimo laisvę, tačiau tuo pat metu jis turi atitikti Briuselyje nustatytas taisykles. 

"Įprasta puošni ir politiškai teisinga Europos biurokrato kalba", — sako Nosovičius.

Išvertus į bendrinę kalbą, Komisijos nario žodžiai reiškia, kad europiniai pinigai turėtų būti skiriami toms sritims, kurias rekomenduoja Briuselis, kitaip gali kilti problemų gaunant šiuos pinigus.

Kodėl? Nes taip veikia Europos Sąjunga. Jei turtingos šalys donorės skiria pinigus į ES biudžetą, tai šie pinigai turėtų būti grąžinti joms vienokiu ar kitokiu būdu. Nauda bet kokiu atveju turėtų viršyti išlaidas. Pasak straipsnio autoriaus, priešingu atveju donorai nebeduos pinigų (tą jie grasino pastaraisiais metais). Arba apskritai įvyks kaip su Didžiąja Britanija...

Todėl jei Vokietija perves pinigus į Europos Sanglaudos fondą infrastruktūros plėtrai Rytų Europoje, tai vokiečių įmonės ties ir remontuos kelius Lietuvoje.

Jei Prancūzija finansuos Europos socialinį fondą, kad pastūmėtų Rytų Europą į Vakarų Europos gyvenimo kokybę, Prancūzijos atomininkai pasinaudoja Europos Komisija, kad priverstų Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nes nėra ko kurti konkurencijos Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertams, iš kurių mokesčių formuojamos subsidijos Lietuvai.

Tokia pati padėtis susiklostė ir dėl vadinamojo "žaliojo susitarimo", kurį didžiųjų Europos įmonių lobistai skatino Briuselyje prieš COVID-19 bangą Europoje, ir, kaip matome, jie "prastumiami" dabar, nepaisant didžiulių "koronakrizės" nuostolių.

Visiškas plastiko atmetimas, perėjimas nuo šiluminių elektrinių prie saulės baterijų ir "vėjo malūnų" — visa tai kainuoja nemažus pinigus. Juo stipresnis noras gauti šiuos pinigus iš Briuselyje lobistinių įmonių, siekiant pervesti Europos Sąjungą prie "žaliosios ekonomikos". Aplinkos apsauga juos domina tik kaip kovos už šiuos pinigus instrumentas.

Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
© Sputnik / Александр Липовец

Pagalba Lietuvos gyventojams ir Lietuvos ekonomikos sektoriams, kuriuos paveikė "koronakrizė", visiškai nedomina stambių Vakarų Europos verslo lobistų, todėl Lietuvai skirti pinigai aplenks gyventojus ir pramonės šakas.

Žinoma, būtų perdėtas teiginys, kad šiuo klausimu nuo Vilniaus niekas nepriklauso. Bet kokiu atveju, Europos fondų platintoja bus Lietuvos vyriausybė. Ji turi teisę ir galimybę į savo prioritetus įtraukti Europos rekomendacijas.

Kitas klausimas, kokie bus šie prioritetai? Lietuvos vadovybė kalba apie grynųjų pinigų injekcijas į socialinę sritį neaiškiai ir plačiai, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai — kad ji įvykdys gynybai skirtą NATO standartą — 2 % BVP, ir žada per 2020 metus padidinti karinių išlaidų kartelę iki 2,5 proc.

Pastaraisiais metais Lietuva nepasiekė nustatyto 2 % BVP lygio — karinei technikai įsigyti reikėjo imti paskolas užsienyje. Tačiau koronavirusas vis tiek sugadino statistiką. Šių metų kovą gynybos reikmėms buvo skirta tik 1,7 % Lietuvos BVP.

Atsižvelgiant į galėjusios ištikti krizės mastą, būtų galima užmerkti akis į tai ir sumažinti karines išlaidas. Tik Lietuva neprašo Vakarų sąjungininkų geranoriškumo ir supratimo. Vietoj to, Lietuvos vyriausybė žada sukaupti jėgas ir suteikti gynybai 2 proc., o vėliau padidinti iki 2,5 proc. Nors tam nėra pinigų.

Taigi, ar ne iš Europos pagalbos koronaviruso padariniams įveikti skirtos lėšos bus panaudotos karinėms išlaidoms, nes Lietuvos vadovybė šiuo klausimu yra tokia fanatiška?

"Tai pagrįsta prielaida, jei prisimenate, kad per pastaruosius kelerius metus Vilnius pasirinko "ginklus, o ne naftą" ir bet kurioje situacijoje teikė pirmenybę karinėms, o ne socialinėms reikmėms. Šiuo atveju žmonės ir pramonės šakos, paveikti "koronakrizės", neturi ko tikėtis", — apibendrina straipsnio autorius.

Neginčijamas šių žmonių ir paveiktų pramonės šakų darbuotojų scenarijus yra emigracija į Vakarų Europą, kai tik bus atidarytos sienos.

Galų gale tokia emigracija yra taip pat nusistovėjusi Europos Sąjungos darbo praktika kaip ir Lietuvos narystė šiame verslo projekte.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė įsteigė stambių įmonių paramos fondą
Nausėda: parama verslui turi būti spartesnė
Bankai pažadėjo paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui
Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų

Parasparnininkas nufilmavo savo kritimą pusantro kilometro aukščio video

(atnaujinta 15:28 2020.05.29)
Prancūzijoje patyręs parasparnininkas skrydžio metu susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir jis ėmė kristi

Prancūzijoje du parasparnininkai susidūrė beveik pusantro tūkstančio metrų aukštyje, praneša "Daily Mail".

Incidentas įvyko netoli Egebeleto ežero Savojos departamente.

Sebastianas Vatieris, kuriam yra 31 metai, penkerius metus užsiėmė skraidymu motoparasparniu ir vienerius metus — parasparniu.

Skrydžio metu jis susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir Vatieris ėmė kristi.

Kritimo metu parasparnis užstrigo tarp medžių, taigi Vatieris atsidūrė pakabintas ore. Dešimt minučių laikotarpiui jis prarado sąmonę. Tuo pačiu metu sportininkas mano, kad dėl susidūrimo kalti abu, nes jie neatsižvelgė į oro srautų kryptį.

Incidento metu niekas nenukentėjo.

Tegai:
vaizdo įrašas, Prancūzija, sportas