Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų

(atnaujinta 17:57 2020.05.15)
Šalies vadovas siūlys priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių šeimų bei vaikams su negalia būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams — vienkartinė 120 eurų išmoka

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į neigiamą koronaviruso pandemijos (COVID-19) poveikį šalies ūkiui, teikia teisėkūros pasiūlymus, orientuotus į paramą šeimoms su vaikais ir laikiną mokesčių mažinimą dirbantiesiems.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Šalies vadovas siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams — vienkartinė 120 eurų išmoka.

Prezidentas taip pat teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai — iki metų pabaigos — sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Tokiu būdu mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pasiektų trimis kanalais — laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiesiems, didinant NPD ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.

"Ekonomikos skatinimo priemonių naudą turi pajusti ir mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, ir sąžiningai mokesčius mokanti vidurinioji klasė, nuo kurios priklauso šalies ateitis. Dabar yra tas metas, kai valstybė turi aiškiai pasakyti, kad nieko nepaliks bėdoje", — sakė prezidentas.

Pasak prezidento, siūlomos priemonės skatins ekonomiką 2020 metais ir nesukurs ilgalaikių įsipareigojimų šalies biudžete, todėl šie pokyčiai fiskaliniu atžvilgiu bus tvarūs ir neturės poveikio viešųjų paslaugų finansavimui vėlesniais metais.

Šalies vadovas taip pat pasirašė Seimo patvirtintą 200 eurų išmokų pensininkams ir kitiems menkas pajamas gaunantiems asmenims paketą, kuriuo siekiama krizės akivaizdoje pagerinti šių visuomenės grupių padėtį ir suteikti papildomą stimulą ekonomikai.

Šalyje dėl koronaviruso nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas, jis pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau sąlygos sušvelnintos. Lietuvoje užregistruoti 1523 ligos atvejai, 965 žmonės pasveiko, 54 žmonės mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,3 mln. užkrato atvejų, daugiau nei 295 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
finansinė parama, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Estijoje įvardyta suma, išleista sienos su Latvija apsaugai per karantiną
Kelionės po Baltijos šalis karantino metu: ką reikia žinoti
Nausėda Steigiamojo Seimo įkūrimo sąlygas palygino su pandemija
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 22:49 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tarp jų — Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybos poveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus — geriausius sprendimus organizacijai", — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi", — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką priimant įvairius įstatymus, susijusius su verslu.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Bakas pareiškė, jog sutinka tikrintis poligrafu

(atnaujinta 22:47 2020.06.04)
Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien atsisakė tenkinti reikalavimą atimti iš parlamentaro leidimą dirbti su įslaptinta informacija, savo "Facebook" puslapyje rašo Seimo narys Vytautas Bakas.

"Jis galėjo pasielgti kitaip ir taip įtvirtinti pavojingą, su demokratija nederantį precedentą, kuomet pakaktų Šimo, Mackevičiaus, Jaručio, Gaižausko ar Kirkilo pageidavimo ir bet kuriam Seimo nariui ar valstybės tarnautojui galima būtų suvaržyti mandatą, galimybę tarnauti valstybei ir jos žmonėms.
Tačiau nepagrįsti puolimai žemina mano garbę, todėl sutinku tikrintis poligrafu kartu su VSD vadovais", — teigia parlamentaras.

Pasak Bako, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.

Seimo pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vytautas Bakas sakosi neturintis ko slėpti, savo pareigas atlikęs sąžiningai, buvo ir yra viešojo intereso pusėje.

"Mano veiklos ginant viešą interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu, pasirengęs tai daryti viešai", — sako jis.

Parlamentaras savo ruožtu priminė kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko ir M. Mackevič prašymas atimti iš jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija grindžiamas tuo, kad, esą, jis atskleidė tai, ko negalėjo atskleisti, kai matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleido "numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtą įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti".

Pasak jo, užuot atlikę išsamų tyrimą, "šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją. Kelia kaltinimus, niekaip jų nepagrįsdami".

Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi nepriklausomoje institucijoje, atsakys į klausimus, ar jie kišosi į Prezidento kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis (verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus), ar ji buvo perduota kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai arba jo atstovams.

Savo paskelbtą pareiškimą Bakas šiandien perskaitė Seimo plenariniame posėdyje.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:25 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su  specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė eVaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą.  Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL