Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Venckienė papasakojo, kaip jos buvo atimta Deimantė

(atnaujinta 21:45 2020.05.17)
Neringa Venckienė pažymi, kad tą dieną antstolės ir policijos darbuotojų leidimu bei veiksmais vaiko atžvilgiu buvo panaudota fizinė bei psichologinė prievarta bei neužtikrinta vaiko teisių apsauga

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Buvusi teisėja ir buvusi Lietuvos Seimo narė Neringa Venckienė savo Facebook paskyroje papasakojo detales, kaip iš jos 2012 metų gegužės 17 dieną buvo atimta dukterėčia Deimantė Kedytė. 

Anksčiau jos sūnus Karolis Venckus išplatino vaizdo įrašą apie tai, kas tą dieną vyko Garliavoje namo viduje. 

Pasak Venckienės, vaizdo įrašą nuo Seimo slėpė buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, "nors Seimui to ir nereikėjo".

"Seimo nariai nereikalavo video įrašo, tokiais veiksmais palaikydami teisėsaugos melą, slėpdami kas įvyko 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje. Apgailėtini konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai, panaikinę mano kaip teisėjos ir vėliau — kaip Seimo narės teisinę neliečiamybę. Seimo komisijai pakako 12 sekundžių, kad aš trenkiau sužalojusiam mane, tuo metu teisėją, policininkui Mindaugui Gušauskui, ko aš niekada neneigiau", — rašo Venckienė.

Ji pažymėjo, kad video įrašą generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir jo pavaldinys Tomas Krušna taip pat slėpė, bet jau nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.

Venckienė pati asmeniškai pirmą kartą pamatė šį vaizdo įrašą, kai prokuroras Darius Jakutis perdavė jį jai po grįžimo į Lietuvą.

Pasak Venckienės, Laimutė Stankūnaitė, Sonata Vaicekauskienė, Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, Sigita Kilkutė, Romas Oželis, Gintaras Černiauskas, Mindaugas Gušauskas apklausti ikiteisminio tyrimo metu duoda melagingus parodymus apie tos dienos įvykius.

Jie liudija, kad prieš vaiką nei fizinė, nei psichologinė prievarta nebuvo naudota, o melagingus liudijimus prokuroras Darius Jakutis perrašo į kaltinamąjį aktą kaip Venckienės kaltę patvirtinančius įrodymus, pažymėjo buvusi teisėja.

"Kaip gali taip būti? Prokuroras Jakutis, man atidavęs vaizdo įrašą, pats jo nematė? Matė vaizdo įrašą, bet nesuprato, kad visi, pradedant Vaicekauskiene, buvę namo viduje 2012 m. gegužės 17 d., apklausiami meluoja? Tikri, kad niekas niekada to video įrašo nepamatys?

Skaitydama baudžiamąją bylą, kurioje aš esu kaltinamąja, peržiūrėdama ir peržiūrėdama video įrašus, darytus policininkų namo viduje, klausiu: kaip jie galėjo naudoti tokią prievartą vaikui? Kaip jie dar gali jaustis nukentėjusiaisiais?" — rašo Venckienė.

Ji pažymi, kad nėra jokių abejonių, kad antstolės Vaicekauskienės ir policijos darbuotojų leidimu bei veiksmais vaiko atžvilgiu buvo panaudota fizinė bei psichologinė prievarta, neužtikrinta vaiko teisių apsauga. 

"Mergaitę draskė ne tik L. Stankūnaitė. Vaiko rankas plėšė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos Gražina Didžbalienė ir Evelina Talalienė. Naudoti prievartą padėjo Sauliaus Skvernelio atsiųsti policininkai", — teigia ji.

Pasak Venckienės, teisėsaugos veiksmai, kai persekiojamos aukos, rodo, kad tam tikros valstybėje egzistuojančios jėgos siekia nukreipti tautos dėmesį nuo valstybėje egzistuojančio pedofilijos nusikaltimo ir akivaizdžiai deda pastangas dezinformuoti visuomenę.

"Po video paviešinimo jau daugelis žino kaip "teisėtai" 2012 m. gegužės 17 d. buvo įvykdytas teismo sprendimas. Mūsų valstybė laikosi ant melo pamatų, kurie pradeda trūkinėti", — apibendrino ji.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. 2012 metų gegužę, įsikišus teisėsaugos pareigūnams, mergaitė buvo paimta iš namų Garliavoje, kur gyveno su teta ir seneliais, ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada nežinoma nei Satnkūnaitės, nei Deimantės buvimo vieta.

Neringa Venckienė 2013 metais išvyko su sūnumi Karoliu į JAV. Lietuvoje ji buvo apkaltinta pasipriešinimu teisėsaugai.

2019 metų rudenį JAV išdavė Venckienę Lietuvai ir šių metų sausį jai pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinimai Venckienei buvo pateikti sausio pradžioje. Lietuvos valdžia kaltina buvusią Seimo narę tariamai neįvykdžius teismo sprendimo perduoti jos brolio dukrą mergaitės motinai, taip pat priešinosi policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namą ir jėga pasiėmė Deimantę.

Teismas dėl Venckienės bylos nagrinėjimo atidėtas neribotam laikui dėl galiojančio šalyje karantino.

Tegai:
Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (53)
Dar šia tema
Venckienė paskelbė apie atidėtą teismo posėdį dėl karantino Lietuvoje
Venckienė: Lietuva nepasiruošusi nei virusui, nei "rusų puolimui"
Venckienė nepatenkinta tuo, kad jos skundą atmetė Deimantės bylą tyręs teisėjas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Mirtis Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti

(atnaujinta 16:00 2020.06.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tapo tuo atpirkimo ožiu, kurį liberalai ir konservatoriai kaltina dėl visų nesėkmių užsienio politikoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius pateko į precedento neturintį negailestingą kritikos židinį. Užsienio reikalų ministro oponentai padrįso apkaltinti ministrą visomis pastarųjų dešimties metų nesėkmėmis užsienio politikoje. Greitąją ugnį atidarė konservatorius Žygimantas Pavilionis, kurį iš šono palaikė Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius. Abu išsikėlė sau tikslą Linkevičių paversti klasikiniu atpirkimo ožiu, rašo Baltnews.lt medžiagoje Leila Akbaševa.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Niekada nelaikiau (autorė Leila Akbaševa —  "Baltnews" pastabos) savęs užsienio reikalų ministro gerbėja. Greičiau priešingai, buvau gana pasipiktinusi, kad užsienio reikalų ministerijos vadovas neprisideda prie gerų kaimyninių santykių užmezgimo ir dialogo tarp šalių, o įvaro pleištus. Tai ypač akivaizdu ministro diplomatinių pareiškimų, adresuotus rusams ir baltarusiams, fone.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje Lietuvoje Linkevičius yra vadinamas "didžiausiu specialistu Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Štai nedidelis eilinio komentaro fragmentas:

"Atkreipėme dėmesį į Lietuvos Seimo padarytą "svarų indėlį" įveikiant koronaviruso pandemiją — į rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo". Impulsą šiai initiatyvai davė, žinoma, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linkevičius, didžiausias specialistas Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Nesu gerbėja, tačiau privalau apginti užsienio reikalų ministerijos vadovą. Nereikia jo daryti kraštutinumu. Atpirkimo ožys — tai asmuo, pastatytas į tokią situaciją, kai jam pririšamos visų kitų nuodėmės, nors jokios jo kaltės nėra. Suskaidykime Pavilionio ir Auštrevičiaus pretenzijas po lentynas, pro ausis praleisdami beletristiką.

Apie tautos priešą

Deputatas Pavilionis, kadaise dirbęs ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, apkaltina Linkevičių tuo, kad paskutinė didžiausia sėkmė Lietuvos užsienio politikoje buvo 2013 metais, kai buvo papildyta Rytų partnerystės programos koncepcija. " Tuomet visi buvome susitelkę, veikėme visais lygiais, visais politiniais sparnais, visose sostinėse. Vilnius buvo tapęs ES Rytų politikos centru ir lyderiu". Buvęs diplomatas mano, kad pasirodžius Linkevičiui Užsienio reikalų ministerijoje, užsienio politika "tiesiog plaukia pasroviui", todėl Lietuva praranda sąjungininkus, o ES pradeda dominuoti kitų šalių nuomonės, darbotvarkės ir interesai.

Pavilionio teigimu, ministras nesugebėjo pratęsti Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės programoje, todėl Europa nutolo nuo jos narių narystės ES idėjos ekonominių sankcijų gilinimo idėjos naudai, o tai skirtingi tikslai. Jis mano, kad Europos sostinės nusprendė nenervinti ir nedirginti Rusijos vadovo, o oficialus Vilnius užsienio reikalų ministro asmenyje pabijojo jiems prieštarauti.

Vietoje to, Linkevičius ėmėsi užmegzti ryšius su "paskutiniu Europos diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka, kuriam pasirengęs atleisti žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos persekiojimą. Anot Pavilionio, bendradarbiavimas su totalitariniais režimais tapo užsienio reikalų ministerijos vizitine kortele, o tai prieštarauja bet kokioms lietuviškoms tradicijoms. Dėl to, pažymi Pavilionis,  Lietuva nebeturi draugų. Galbūt jie buvo sąmoningai iškeisti į nacionalinių interesų pardavimą Maskvai ir Minskui, daro prielaidą Pavilionis ir pridūria, kad šalis plačiai atveria duris komunistinės Kinijos invazijai, o toks užsienio politikos sabotažas kruopščiai komufliuojamas tuščiomis frazėmis.

Susidaro stiprus įspūdis: deputatas konservatorius klijuoja užsienio reikalų ministrui "liaudies priešo" etiketę, kad prireikus tokio aukšto lygio antivalstybinis pareigūnas atsidūrtų po ranka, kad nedelsiant susidorotų su juo.

BelAE užtarėjas

Dar vienas įgėlimas Užsienio reikalų ministerijos vadovui atskrido iš liberalo Auštrevičiaus už visišką neveikimą kovojant su Baltarusijos atomine elektrine. Šis kaltina Užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą absoliučiu nesupratimu tuo, kas vyksta šalia Vilniaus. "šiandien Lietuvoje nėra asmenų ar institucijos, kurios galėtų imtis atsakingos lyderystės užsienio politikoje. Užsienio politika Lietuvoje šiandien yra užsnūdusi ir pavargusi, Lietuvos interesai nėra deramai ir aktyviai ginami", — pranešime Europos Parlamentui pažymi Austrevičius.

Deputatui akivaizdu, kad Užsienio reikalų ministerijos darbo lygis per pastaruosius septynerius – aštuonerius metus yra "žemiau drindjuostės". Jokios derybos su Lukašenka BelAE tema yra neįmanomos ir nepriimtinos, kol Minskas neįvykdys visų Lietuvos reikalavimų užtikrinti branduolinės objekto saugą, įskaitant pagrindinį dalyką — AE perkėlimą kuo toliau nuo Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, į Mogiliovo sritį.

Paaukojimas

Akivaizdu, kad niekas Baltarusijoje neįvykdys tokių absurdiškų reikalavimų. Atominė elektrinė pastatyta, vyksta branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo energetinio bloko reaktorių. Fizinis elektrinės paleidimas numatomas birželio mėnesį.

Veltui Pavilionis ir Auštriavičius užlieja nešvarumus ant Užsienio reikalų ministerijos vadovo. Jis yra tik Lietuvos prezidento, kuris pagal Konstituciją apibrėžia, formuoja ir įgyvendina tarptautinę politiką, pozicijos tarpininkas. Nedidelė Linkevičiaus kaltė ir tame, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda taip stato santykius su partneriais, kad kaip rezultatas bet kokios iniciatyvos pavirsta žala Lietuvos valstybei ir tautai.

Kodėl tada du deputatai nori paaukoti ministrą? Reikalas tas, kad birželio 18 dieną įvyks ES vadovų susitikimas su Rytų partnerystės programos dalyviais.

Prognozuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas žlugs, nes Briuselis turi daug svarbesnių klausimų nei Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystės ir asocijuotos Armėnijos, Baltarusijos, Azerbaidžano narystės ES ir NATO perspektyvos.

Už nesėkmę лažkas Vilniuje turės sumokėti. Kad prie giljotinos nebūtų atvesti reikiami žmonės, reikia pakišti mirties bausmės vykdytojams figūrą, kuri jiems tiktų. Linas Linkevičius tokiam vaidmeniui gana tinkamas. Be to, jis gana nusibodo konservatoriams ir centristams.

Tegai:
Lietuva, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Algirdas Paleckis

Lietuvos teismas esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą

(atnaujinta 16:36 2020.06.01)
Kaltinamasis teismo prašė sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti opozicijos politikui, buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui ir verslininkui Deimantui Bertauskui. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Bylos figūrantai kaltinami "veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybai.

Tyrimo duomenimis, nusikalstama veika vyko nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio.

"Byla pradėta nagrinėti iš esmės, perskaitytas kaltinamasis aktas. Valstybės kaltinimą palaikantį prokurorė teismo prašė, kad kaltinamųjų apklausa vyktų neviešai. Anot prokurorės, dviem asmenims yra atliekamas atskirtas ikiteisminis tyrimas, tad paviešinti duomenys gali pakenkti šiam procesui. Paleckis ir jo gynėjai prašė tokį prokurorės prašymą atmesti, Bertauskas ir jo gynėjas pareiškė prokurorės prašymą palaikantys. Teismas, motyvuodamas tuo, kad per kaltinamųjų apklausą paviešinti duomenys gali pakenkti minėtam ikiteisminiam tyrimui, nusprendė kaltinamuosius apklausti neviešai", — sakoma pranešime.

Teismo posėdyje Paleckis kaltu neprisipažino. Tuo metu, kaip teigia teismas, Bertauskas savo kaltės neneigia. Vakar teismas apklausė buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį.  

Abiem kaltinamiesiems  yra taikoma kardomoji priemonė intensyvi priežiūra.

Anot teismo, Paleckis paprašė teismo sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus, tačiau dabar to padaryti negali.

Sprendimą šiuo klausimu teismas priims pirmadienį, kai toliau bus tęsiamas posėdis. Byloje paskelbta pertrauka.  

Tikimasi, kad kitas posėdis įvyks birželio 8 dieną 9:00.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be opozicijos politiko, byloje taip pat kaltinamas verslininkas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas.

Tyrimas juos abu įtaria "bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba" ir tariamu informacijos rinkimu už piniginį ar kitokį atlygį.

Paleckis ne kartą sakė, kad yra nekaltas. Sulaikymo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už jo domėjimąsi 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva parodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji gyrė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atmetimą.

Tegai:
Šiaulių apygardos teismas, Lietuva, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
"Politinis žingsnis": istorikas paaiškino, kodėl Paleckis paleistas iš kameros
Signatarai ir Paleckis: žmogiškas solidarumas ar politinės desperacijos aktas?
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai
Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika

(atnaujinta 16:44 2020.06.01)
NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, atlaisvinant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Pirmadienio duomenimis, šalyje užfiksuota 70 mirčių nuo koronaviruso — mirė 33 vyrai ir 37 moterys, apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Ministerijoje rašoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie apsunkina galimybes užsikrėtusiems COVID-19 išgyventi — amžius ir gretutinės ligos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pažymėjo, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų. 

NVSC duomenimis, didžioji dalis mirusių asmenų dažniausiai skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečioji dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija — kvėpavimo takų ligos. Taip pat mirusieji sirgo inkstų ligomis, cukriniu diabetu. Keliems žmonėms buvo diagnozuota Alzheimerio liga. 

Mirusiųjų amžiaus intervalas — nuo 49 metų iki 97 metų amžiaus. Tuo tarpu tik vienas miręs asmuo priklausė 41-50 metų amžiaus grupei. 51-60 metų amžiaus grupėje mirė trys žmonės. Keturi asmenys, mirę nuo koronaviruso, buvo virš devyniasdešimties ir daugiau.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Amžiaus kategorijoje nuo 61 iki 70 metų mirusių yra jau vienuolika. 71-80 metų amžiaus grupėje mirusių asmenų skaičius siekia 21, o blogiausia situacija yra tarp 81-90 metų amžiaus asmenų, kur mirusiųjų nuo šios ligos — net 30.

NVSC vertinimu, mirštamumas nuo COVID-19 šalyje išlieka nedidelis. Tačiau, atlaisvinant karantino reikalavimus, gyventojai raginami išlikti budrūs, ypač jei jie ar jų artimieji priklauso rizikos grupei ir serga lėtinėmis ligomis.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1678 koronaviruso atvejai, pasveiko 1236 žmonės, mirė 70.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa

Tegai:
mirtingumas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas paaiškino, ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis
Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija