Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Venckienė papasakojo, kaip jos buvo atimta Deimantė

(atnaujinta 21:45 2020.05.17)
Neringa Venckienė pažymi, kad tą dieną antstolės ir policijos darbuotojų leidimu bei veiksmais vaiko atžvilgiu buvo panaudota fizinė bei psichologinė prievarta bei neužtikrinta vaiko teisių apsauga

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Buvusi teisėja ir buvusi Lietuvos Seimo narė Neringa Venckienė savo Facebook paskyroje papasakojo detales, kaip iš jos 2012 metų gegužės 17 dieną buvo atimta dukterėčia Deimantė Kedytė. 

Anksčiau jos sūnus Karolis Venckus išplatino vaizdo įrašą apie tai, kas tą dieną vyko Garliavoje namo viduje. 

Pasak Venckienės, vaizdo įrašą nuo Seimo slėpė buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, "nors Seimui to ir nereikėjo".

"Seimo nariai nereikalavo video įrašo, tokiais veiksmais palaikydami teisėsaugos melą, slėpdami kas įvyko 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje. Apgailėtini konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai, panaikinę mano kaip teisėjos ir vėliau — kaip Seimo narės teisinę neliečiamybę. Seimo komisijai pakako 12 sekundžių, kad aš trenkiau sužalojusiam mane, tuo metu teisėją, policininkui Mindaugui Gušauskui, ko aš niekada neneigiau", — rašo Venckienė.

Ji pažymėjo, kad video įrašą generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir jo pavaldinys Tomas Krušna taip pat slėpė, bet jau nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.

Venckienė pati asmeniškai pirmą kartą pamatė šį vaizdo įrašą, kai prokuroras Darius Jakutis perdavė jį jai po grįžimo į Lietuvą.

Pasak Venckienės, Laimutė Stankūnaitė, Sonata Vaicekauskienė, Gražina Didžbalienė, Evelina Talalienė, Sigita Kilkutė, Romas Oželis, Gintaras Černiauskas, Mindaugas Gušauskas apklausti ikiteisminio tyrimo metu duoda melagingus parodymus apie tos dienos įvykius.

Jie liudija, kad prieš vaiką nei fizinė, nei psichologinė prievarta nebuvo naudota, o melagingus liudijimus prokuroras Darius Jakutis perrašo į kaltinamąjį aktą kaip Venckienės kaltę patvirtinančius įrodymus, pažymėjo buvusi teisėja.

"Kaip gali taip būti? Prokuroras Jakutis, man atidavęs vaizdo įrašą, pats jo nematė? Matė vaizdo įrašą, bet nesuprato, kad visi, pradedant Vaicekauskiene, buvę namo viduje 2012 m. gegužės 17 d., apklausiami meluoja? Tikri, kad niekas niekada to video įrašo nepamatys?

Skaitydama baudžiamąją bylą, kurioje aš esu kaltinamąja, peržiūrėdama ir peržiūrėdama video įrašus, darytus policininkų namo viduje, klausiu: kaip jie galėjo naudoti tokią prievartą vaikui? Kaip jie dar gali jaustis nukentėjusiaisiais?" — rašo Venckienė.

Ji pažymi, kad nėra jokių abejonių, kad antstolės Vaicekauskienės ir policijos darbuotojų leidimu bei veiksmais vaiko atžvilgiu buvo panaudota fizinė bei psichologinė prievarta, neužtikrinta vaiko teisių apsauga. 

"Mergaitę draskė ne tik L. Stankūnaitė. Vaiko rankas plėšė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos Gražina Didžbalienė ir Evelina Talalienė. Naudoti prievartą padėjo Sauliaus Skvernelio atsiųsti policininkai", — teigia ji.

Pasak Venckienės, teisėsaugos veiksmai, kai persekiojamos aukos, rodo, kad tam tikros valstybėje egzistuojančios jėgos siekia nukreipti tautos dėmesį nuo valstybėje egzistuojančio pedofilijos nusikaltimo ir akivaizdžiai deda pastangas dezinformuoti visuomenę.

"Po video paviešinimo jau daugelis žino kaip "teisėtai" 2012 m. gegužės 17 d. buvo įvykdytas teismo sprendimas. Mūsų valstybė laikosi ant melo pamatų, kurie pradeda trūkinėti", — apibendrino ji.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. 2012 metų gegužę, įsikišus teisėsaugos pareigūnams, mergaitė buvo paimta iš namų Garliavoje, kur gyveno su teta ir seneliais, ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada nežinoma nei Satnkūnaitės, nei Deimantės buvimo vieta.

Neringa Venckienė 2013 metais išvyko su sūnumi Karoliu į JAV. Lietuvoje ji buvo apkaltinta pasipriešinimu teisėsaugai.

2019 metų rudenį JAV išdavė Venckienę Lietuvai ir šių metų sausį jai pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinimai Venckienei buvo pateikti sausio pradžioje. Lietuvos valdžia kaltina buvusią Seimo narę tariamai neįvykdžius teismo sprendimo perduoti jos brolio dukrą mergaitės motinai, taip pat priešinosi policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namą ir jėga pasiėmė Deimantę.

Teismas dėl Venckienės bylos nagrinėjimo atidėtas neribotam laikui dėl galiojančio šalyje karantino.

Tegai:
Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (63)
Dar šia tema
Venckienė paskelbė apie atidėtą teismo posėdį dėl karantino Lietuvoje
Venckienė: Lietuva nepasiruošusi nei virusui, nei "rusų puolimui"
Venckienė nepatenkinta tuo, kad jos skundą atmetė Deimantės bylą tyręs teisėjas
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Lietuvos prezidentas su žmona dalyvavo medžių sodinime 

(atnaujinta 18:35 2021.04.17)
Valstybės vadovė pasakojo, kad jis su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių

VILNIUS, balandžio 17 – Sputnik. Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė dalyvavo medžių sodinime. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo paskyroje Facebook

Pasak jo, šeštadienį jie su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

"Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams", — parašė Nausėda.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones žalinti šalį. Jis pažymėjo, kad jei kiekvienas Lietuvos žmogus per metus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau.

Tegai:
medžiai, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga
Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile