Donbasas, archyvinė nuotrauka

Rados deputatė: Zelenskis keičia strategiją Donbaso atžvilgiu

(atnaujinta 22:11 2020.05.17)
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis atnaujino kontaktinės grupės Minske sudėtį, kad išspręstų situaciją Donbase

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Parlamentinės frakcijos "Liaudies tarnas" narė Marina Bardina teigė, kad Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis pamažu keičia Donbaso konflikto sprendimo strategiją, ir neis savo pirmtako Petro Porošenkos keliu, rašo RIA Novosti.

Anksčiau Zelenskis atnaujino kontaktinės grupės Minske sudėtį, kad išspręstų situaciją Donbase. Į jos sudėtį pateko ministro pirmininko pavaduotojas ir Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų ministras Aleksejus Reznikovas. Remiantis ketvirtadienio kontaktinės grupės susitikimo rezultatais, nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Kijevo atstovų pakeitimas derybose nedavė rezultatų.

"Ką dabardaro Zelenskis. Jis atėjo į valdžią ir bandė eiti ankstesniuoju keliu, tačiau penktojo prezidento Porošenkos apgalvota strategija neveikė šešerius metus ir ateityje neveiks. Dabar vyksta procesų kaita. Ukraina bando suteikti oficialesnį statusą grupei, kuri derasi trišalėje kontaktinėje grupėje. Šią savaitę pirmą kartą jau vyko derybos su mūsų valstybės pareigūnais", — Bardina sakė televizijos kanalo "Naš" eteryje.

Ji pridūrė, kad Kijevas neva pradėjo judėti link Minsko susitarimų įgyvendinimo.

Situacijos Donbase sprendimo klausimas yra svarstomas per kontaktinės grupės susitikimus Minske. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio jau priimti trys dokumentai, reglamentuojantys konflikto mažinimo veiksmus. Tačiau net ir po konflikto šalių susitarimų dėl tarpvalstybinių konfliktų tęsiasi.

Tegai:
Donbasas, Vladimiras Zelenskis
Dar šia tema
Pasirodė kalinių tarp Kijevo ir Donbaso mainų vaizdo įrašas
Lietuvoje medaliu apdovanotas Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvis
Rusijos ambasada Lietuvos URM poziciją dėl Donbaso pavadino vienpuse
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną