Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Kovodama su Baltarusijos AE Lietuva prarado sveiką nuovoką

(atnaujinta 13:08 2020.05.18)
Pačios Lietuvos, kurią Europos Sąjunga privertė uždaryti Ignalinos AE, patirtis rodo, kad Europos branduolinės saugos reikalavimai yra tolygūs branduolinės energijos panaikinimui

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo, kad Europos Komisijos pirmininkas asmeniškai įsitrauktų į kovą siekiant užtikrinti Baltarusijos AE saugumą. Šis teiginys yra dar vienas iš daugybės įrodymų, kad jėgainės eksploatacijos pradžios išvakarėse Vilniaus elgesys tampa vis neadekvatesnis. Priėjo iki Briuseliui keliamų isterijų su pareiškimais, kad už nesaugią atominę elektrinę bus atsakinga visa Europos Sąjunga, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius, politologas Aleksandras Nosovičius.

"Tokių iliuzijų, kad būtų pastatyta AE kitoje vietoje arba apskritai sulyginta su žeme, turbūt mes tikrai negalėtume sau leisti. Reikėjo tai daryti prieš 11–12 metų, gaila, kad nepadarėme nieko", — apie Baltarusijos atominę elektrinę kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Pasak straipsnio autoriaus, pripažinimas, kad neįmanoma sustabdyti atominės elektrinės statybų Baltarusijos Gardino srityje Astravo regione, jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos vadovybė atsisakė "didžiosios kovos". Gitano Nausėdos pozicija yra tokia, kad Lietuva turėtų reikalauti iš Baltarusijos įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl branduolinės energijos saugos.

Pačios Lietuvos, kurią Europos Sąjunga privertė uždaryti Ignalinos AE, patirtis rodo, kad Europos branduolinės saugos reikalavimai yra tolygūs branduolinės energijos panaikinimui.

Pasak Nosovičiaus, būtent to ir siekia Lietuva iš Europos Sąjungos.

Jo teigimu, žinia, kad branduolinis kuras pateko į Astravo AE, paskatino karštligišką oficialiojo Vilniaus aktyvumą.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuva reikalavo, kad ES įvestų sankcijas "Rosatom" (Rusijos įmonė, statanti atominę elektrinę). Ji pateikė dar vieną skundą dėl "nepriimtinos padėties" Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Nusprendė siekti, kad Vakarų sąjungininkai įvestų sankcijas visoms perkančiosioms įmonėms. Be to, ne kartą skundėsi JAV ir dėl nesuprantamų priežasčių Armėnijai, pasiekė, kad Kijevas uždraustų Baltarusijos elektros importą į Ukrainą ir nusiuntė Minskui jau nežinia kelintą protesto notą.

"Remdamasi savo destruktyvios veiklos rezultatais, Lietuvos diplomatija pareiškia, kad jos poziciją dėl Baltarusijos AE girdi Briuselis ir kaimyninės šalys. Kur čia neišgirsi, kai Vilnius taip rėkia! Kitas dalykas, kad šio riksmo efektyvumas nėra akivaizdus", — rašo straipsnio autorius.

Latvija ir Estija vis dar nenusprendė visiškai uždrausti Baltarusijos elektros energiją Baltijos šalių energijos rinkoje. Europos Komisija apskritai palaiko Minsko poziciją ir tikina Lietuvą, kad viskas gerai.

"Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupe (ENSREG)", — ES komisarai energetikos ir kaimynystės klausimais atsakė į Lietuvos energetikos ministerijos skundą. Jie tikina Vilnių, kad Baltarusija, prieš pradėdama ją eksploatuoti, laikosi visų branduolinės saugos reikalavimų.

Vilnius reaguodamas pradeda kaltinti visus ir viską ir skelbia, kad žlunga pasitikėjimas tarptautinėmis organizacijomis.

"Pasitikėjimas branduoline energija ir TATENA, kaip organizacija, šiuo metu išskirtinai priklauso nuo pačios TATENA veiksmų ir tinkamo reagavimo į netoleruotiną situaciją Baltarusijoje", — šiais žodžiais lydi Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas skundą Tarptautinei atominės energijos agentūrai dėl Baltarusijos branduolinės programos.

T. y., TATENA reputacija tiesiogiai priklauso nuo to, ar ji priešinsis Baltarusijai ir "Rosatom", ar ne. Pasak Nosovičiaus, jei ji nepasipriešins, Lietuva jai "parodys, kur vėžiai žiemoja".

"Mes ir toliau pabrėžiame, kad nevykdant visų branduolinės saugos reikalavimų, susijusių su atominės elektrinės projektu Baltarusijoje, atsakomybės našta užkraunama ne tik Baltarusijai, bet ir šiame procese dalyvaujančioms ES institucijoms", — sako Žygimantas Vaičiūnas.

Visi jau suprato, kad Lietuvos pozicija yra tokia, kad Baltarusijos AE iš esmės negali atitikti visų branduolinės saugos reikalavimų. Nejaugi Lietuva surengs "kryžiaus žygį" ir prieš Briuselį, kai atominė elektrinė pagaliau pradės veikti?

"Gal ji dabar kreipsis į ES teismą dėl Europos Komisijos ar net grasins pasitraukti iš ES?" — klausia Nosovičius. 

Pasak jo, tokio lygio pretenzijos, kaip kaltinimai grėsme ne tik Rusijos ir Baltarusijos, bet ir Europos Sąjungos nacionaliniam saugumui, yra tikras ženklas, kad Lietuvos vadovybė kovoje su Baltarusijos atomine elektrine visiškai prarado sveiką nuovoką. Jos ir anksčiau buvo ne kažin kiek, tačiau po daugelio metų beprasmiško 

bandymo sustabdyti atominės elektrinės statybą oficialus Vilnius artėjant "valandai X" yra pasirengęs visiškai beprotybei.

Nepaisant racionalių sumetimų, kuriais vadovaujasi pirmieji Lietuvos asmenys priimdami sprendimą kovoti su kaimyninės šalies atomine elektrine (ir, be abejo, jomis vadovavosi), juos užgožė neracionalūs jų veiksmai.

Anot Aleksandro Nosovičiaus, kalba emocijos, o ne interesai, ir juo labiau, ne vertybės.

"Tuo metu, kai Baltarusijos AE pradės veikti, lietuviškos emocijos ne kalbės, o šauks iki aortos plyšimo", — sako politologas.

Lietuva kovoje su šiuo projektu taip plačiai užsimojo, kad artėjantis pralaimėjimas, kurį rodo numatoma atominės elektrinės darbo pradžia, respublikos vadovybei sukels grupinį priepuolį. Tokios būsenos Vilnius bus pasiryžęs bet kam, apibendrina Nosovičius.

Tegai:
Europos Sąjunga, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (322)
Dar šia tema
Skvernelis: artėjame prie bendro susitarimo atsisakyti Astravo AE elektros
Seimas siūlo įvesti sankcijas Astravo AE operatoriui ir "Rosatom"
Ekspertas: Lietuva dėl Astravo AE Baltarusijai jaučia "absoliučią neapykantą"
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 22:49 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tarp jų — Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybos poveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus — geriausius sprendimus organizacijai", — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi", — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką priimant įvairius įstatymus, susijusius su verslu.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Bakas pareiškė, jog sutinka tikrintis poligrafu

(atnaujinta 22:47 2020.06.04)
Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien atsisakė tenkinti reikalavimą atimti iš parlamentaro leidimą dirbti su įslaptinta informacija, savo "Facebook" puslapyje rašo Seimo narys Vytautas Bakas.

"Jis galėjo pasielgti kitaip ir taip įtvirtinti pavojingą, su demokratija nederantį precedentą, kuomet pakaktų Šimo, Mackevičiaus, Jaručio, Gaižausko ar Kirkilo pageidavimo ir bet kuriam Seimo nariui ar valstybės tarnautojui galima būtų suvaržyti mandatą, galimybę tarnauti valstybei ir jos žmonėms.
Tačiau nepagrįsti puolimai žemina mano garbę, todėl sutinku tikrintis poligrafu kartu su VSD vadovais", — teigia parlamentaras.

Pasak Bako, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.

Seimo pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vytautas Bakas sakosi neturintis ko slėpti, savo pareigas atlikęs sąžiningai, buvo ir yra viešojo intereso pusėje.

"Mano veiklos ginant viešą interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu, pasirengęs tai daryti viešai", — sako jis.

Parlamentaras savo ruožtu priminė kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko ir M. Mackevič prašymas atimti iš jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija grindžiamas tuo, kad, esą, jis atskleidė tai, ko negalėjo atskleisti, kai matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleido "numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtą įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti".

Pasak jo, užuot atlikę išsamų tyrimą, "šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją. Kelia kaltinimus, niekaip jų nepagrįsdami".

Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi nepriklausomoje institucijoje, atsakys į klausimus, ar jie kišosi į Prezidento kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis (verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus), ar ji buvo perduota kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai arba jo atstovams.

Savo paskelbtą pareiškimą Bakas šiandien perskaitė Seimo plenariniame posėdyje.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų
Автомобиль литовской полиции, архивное фото

Naujojoje Akmenėje moteris sulaikymo metu kando policijos pareigūnui į ranką

(atnaujinta 09:14 2020.06.05)
Viešosios tvarkos pažeidėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, moteris uždaryta į areštinę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Naujojoje Akmenėje neblaivi moteris kando Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną popiet. Gimusi 1979 metais moteris buvo sulaikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnams ją sulaikant neblaivi (2,44 prom.) moteris kando pareigūnui į ranką.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius — viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Tegai:
neblaivumas, sulaikymas, policija
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku