Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Estijos prezidentas Kersti Kaljulaid, 2019 balandžio 18 d.

Paskelbta kongreso Estijoje, į kurį Kaljulaid pakvietė Putiną, data

(atnaujinta 16:30 2020.05.18)
Anksčiau finougrų tautų suvažiavimas buvo atidėtas neribotam laikui, dabar organizatoriai ruošiasi jį surengti kitais metais

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Estijoje tapo žinoma VIII-ojo Pasaulinio finougrų tautų kongreso Tartu, kuris buvo atidėtas dėl koronaviruso, data, praneša "ERR".

Iš pradžių kongresas turėjo vykti šių metų birželio 17–19 dienomis, tačiau dabar dėl koronaviruso pandemijos jis atidėtas 2021 metų birželio 16–18 dienomis. Tema išliks ta pati: "Kultūrinė aplinka — savimonė ir kalba".

Projekto vadovė Helle-Helena Puusepp pareiškė, kad šiuo metu vyksta pasiruošimas renginiui.

Anot jos, tęsiasi vasario mėnesį prasidėjusi žurnalistų ir stebėtojų registracija. Ji taip pat pažymėjo, kad visos iki šiol atliktos registracijos liks galioti. Dalyvio mokestis taip pat liks galioti ir kitiems metams.

Tikimasi, kad į VIII Pasaulinį finougrų tautų kongresą atvyks 23 giminiškų tautų atstovai. Iš viso suvažiavime dalyvaus daugiau nei 500 žmonių, iš kurių 215 yra delegatai ir stebėtojai, svečiai ir žurnalistai.

Aštuntasis Pasaulinis finougrų tautų kongresas skirtas klimato kaitos poveikiui šalims ir kultūros naujovėms.

Praėjusių metų pavasarį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pakvietė savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti renginyje, už tai ją sukritikavo kaimyninės Baltijos šalys — Lietuva ir Latvija.

Spalį Estijos vadovė išsiuntė Putinui oficialų kvietimą, o vasarį kongreso organizatoriai, policijos ir pasienio apsaugos pareigūnai ruošėsi galimam Rusijos vadovo atvykimui. Tuo tarpu galutinis Putino sprendimas dėl dalyvavimo kongrese nebuvo paskelbtas.

Estijoje šiuo metu nustatyta daugiau kaip 1700 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, daugiau kaip 930 pasveiko, o daugiau nei 60 žmonių mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,7 milijono infekcijos atvejų, mirė per 315 tūkst. žmonių.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Estija, Kersti Kaljulaid
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1924)
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 22:49 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tarp jų — Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybos poveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus — geriausius sprendimus organizacijai", — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi", — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką priimant įvairius įstatymus, susijusius su verslu.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Bakas pareiškė, jog sutinka tikrintis poligrafu

(atnaujinta 22:47 2020.06.04)
Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien atsisakė tenkinti reikalavimą atimti iš parlamentaro leidimą dirbti su įslaptinta informacija, savo "Facebook" puslapyje rašo Seimo narys Vytautas Bakas.

"Jis galėjo pasielgti kitaip ir taip įtvirtinti pavojingą, su demokratija nederantį precedentą, kuomet pakaktų Šimo, Mackevičiaus, Jaručio, Gaižausko ar Kirkilo pageidavimo ir bet kuriam Seimo nariui ar valstybės tarnautojui galima būtų suvaržyti mandatą, galimybę tarnauti valstybei ir jos žmonėms.
Tačiau nepagrįsti puolimai žemina mano garbę, todėl sutinku tikrintis poligrafu kartu su VSD vadovais", — teigia parlamentaras.

Pasak Bako, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.

Seimo pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vytautas Bakas sakosi neturintis ko slėpti, savo pareigas atlikęs sąžiningai, buvo ir yra viešojo intereso pusėje.

"Mano veiklos ginant viešą interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu, pasirengęs tai daryti viešai", — sako jis.

Parlamentaras savo ruožtu priminė kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko ir M. Mackevič prašymas atimti iš jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija grindžiamas tuo, kad, esą, jis atskleidė tai, ko negalėjo atskleisti, kai matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleido "numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtą įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti".

Pasak jo, užuot atlikę išsamų tyrimą, "šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją. Kelia kaltinimus, niekaip jų nepagrįsdami".

Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi nepriklausomoje institucijoje, atsakys į klausimus, ar jie kišosi į Prezidento kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis (verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus), ar ji buvo perduota kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai arba jo atstovams.

Savo paskelbtą pareiškimą Bakas šiandien perskaitė Seimo plenariniame posėdyje.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų
Nord Stream

Rusijoje įvertino galimybes užbaigti tiesti "Nord Stream-2" po naujų sankcijų

(atnaujinta 10:30 2020.06.05)
Kaip pažymėjo "Nord Stream 2 AG", daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra suinteresuotos baigti projektą, o Vašingtono ketinimai nepaiso Europos vartotojų interesų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Politikai ir ekspertai pakomentavo JAV senate pateiktą įstatymo projektą dėl sankcijų išplėtimo dujotiekiui "Nord Stream-2". Anot Rusijos, Vašingtonas bando apsunkinti projekto įgyvendinimą ir iškelti savo interesus pakenkdamas Europos partneriams. Pagrindiniai teiginiai rašomi RIA Novosti medžiagoje.

"Nord Stream 2 AG" įvertino galimas JAV įstatymo dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" įsigaliojimo pasekmes.

"Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų į projektą investavo beveik po milijardą eurų. Daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra visiškai suinteresuotos projekto įgyvendinimu. Pastangos užkirsti kelią šiam svarbiam projektui rodo aiškų interesų nepaisymą. Atskiri Europos ir pramonės vartotojai, kurie bus priversti mokėti milijardais daugiau už dujas, jei dujotiekis nebus pastatytas, taip pat nepaisoma Europos Sąjungos teisės pačiai nusistatyti savo energetikos ateitį", — teigė "Nord Stream 2 AG" atstovas.

"Ciniškumas ir neteisėtumas"

Rusijos Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačevas sankcijas draudimo bendrovėms, teikiančioms paslaugas vamzdžių klojimo laivams, pavadino ciniškomis ir neteisėtomis.

"Stebina įstatymo projekto iniciatoriaus, senatoriaus Tedo Kruzo, kuris pavadino dujotiekį "kritine grėsme JAV nacionaliniam saugumui", arogancijos laipsnis. Kur yra Baltija, o kur yra JAV? Prie ko čia valstybių nacionalinis saugumas? Nebent turėtumėte omenyje komercinius JAV interesus", — komentare RIA Novosti sakė Kosačevas.

Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau įgyvendins projektą kartu su Europos partneriais, net jei įstatymo projektas bus priimtas. Anot jo, Maskva veiks pagal savo planus, dėl kurių susitarta su partneriais Vokietijoje ir kitose šalyse — Europos Sąjungos narėmis.

JAV interesų kišimas

Savo ruožtu senatorius Olegas Morozovas pažymėjo, kad naujos sankcijos gali apsunkinti dujotiekio tiesimą, tačiau Rusija ras būdą, kaip tai įgyvendinti bet kokiomis sąlygomis. Kartu jis pabrėžė, kad norint užbaigti "Nord Stream-2" klojimą, būtinas abipusis Europos partnerių ir dujų vartotojų supratimas".

Kaip prognozuoja Morozovas, daug kas priklausys nuo europiečių ir jų sugebėjimo iškelti savo interesus aukščiau JAV politinių ambicijų ir komercinės naudos.

"Akivaizdu, kad amerikiečiai čia ieško savo komercinių pranašumų pakenkdami Europos interesams", — teigė senatorius.

Vašingtono diktatūra

Komentuodamas JAV įstatymo projektą, Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis teigė, kad JAV senatorių iniciatyva siekiama tik ekonominės naudos.

"Įstatymu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimo, taip pat pirminiais apribojimais siekiama užtikrinti nesąžiningą konkurenciją JAV", — RIA Novosti sakė šaltinis.

Jis pažymėjo, kad ekstrateritorinės sankcijos yra absoliučiai neteisėtos, neturi nieko bendra su tarptautine teise.

"Tikiuosi, kad mūsų Europos partneriai turės stiprybės ir priežasties nepasiduoti Vašingtono diktatūrai", — viltį išreiškė jis.

Rusija pasirengusi užbaigti projektą

Anot politologo Andrejaus Suzdalcevo, JAV siekia kliudyti įgyvendinti projektą, kad sustiprintų savo pozicijas tarptautinėje arenoje.

"Kyla klausimas, ar Vašingtonas tikrai kontroliuoja Europą, ypač jos energetikos sektorių", — aiškino jis.

Ekspertas pridūrė, kad JAV atliko "didžiulį darbą" ieškodamas įkalčių, kad būtų užkirstas kelias paskutiniams šimtams dujotiekio kilometrų. Tuo pat metu jis yra tikras, kad Maskva tikrai užbaigs dujotiekį.

"Rusija paruošė: laivas yra įregistruotas viename iš fondų, kuriam nebaisios jokios sankcijos", — teigė šaltinis.

Naujas sankcijų įstatymas

Anksčiau įstatymo projektas dėl sankcijų "Nord Stream-2" buvo pristatytas JAV Senatui.

Tai reiškia apribojimus įmonėms, teikiančioms draudimo, perdraudimo ir perdraudimo paslaugas dujotiekiu eksploatuojamiems laivams.

Dokumentą palaikė penki abiejų šalių senatoriai, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

Be to, sankcijos gali apimti firmas, atliekančias statybos dalyvių bandymus, patikrinimus ir sertifikavimą.

Agentūra "Bloomberg", remdamasi dokumentu ir Kruzu pranešė, kad visiems, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą, iškart bus taikomos rimtos ribojančios priemonės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų