Gitanas Nausėda kalba telefonu

Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą

(atnaujinta 13:23 2020.05.19)
Pirmadienį Lietuvos vadovas kalbėjosi telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugos, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Politikai pirmadienį kalbėjosi telefonu. Jie aptarė ES Rytų partnerystės iniciatyvas, Astravo AE įgyvendinimą, derybas dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo.

Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl branduolinio kuro pristatymo į Astravo AE aikštelę, "atominės elektrinės neatitikimų ES streso testų reikalavimams".

"Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodžio mėn. EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus", — pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Prezidentas paprašė Mišelio panaudoti visus ES institucijų instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų  ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą. Praėjusią savaitę Nausėda su tuo pačiu raginimu kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen.

Pokalbyje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku šalies vadovas pabrėžė projekto, skirto Baltijos šalių energetikos sistemoms sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, įgyvendinimo svarbą, taip pat priminė, kad "trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką".

Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.

Be to, Nausėda Mišeliui papasakojo apie Rytų partnerystės šalių vadovų dvišalių derybų metu išsakytą požiūrį į programos prioritetus, tikslus ir pasirengimą reformai. Anot Nausėdos, aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvautų visos ES valstybės narės, gali būti svarbus signalas Rytų partnerystės programos dalyviams, ypač tiems, kurie siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui buvo pristatytas branduolinis kuras.

Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai.

Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimu iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemų ar saugos pusės, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Tegai:
Europos Vadovų Taryba, Astravo AE, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (320)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos skundas netrukdys paleisti Baltarusijos AE
Lietuva pareiškė apie Baltarusijos elektros reikšmės sumažėjimą Baltijos šalių rinkoje
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 20:42 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 – Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurie turės būti aktyvizuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš „nešvarių“ elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", – teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", – teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas – susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", – teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, – vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politinė deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai Deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (320)
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Šuo, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai papasakojo apie gyvūnų jautrumą skirtingoms koronaviruso rūšims

(atnaujinta 13:54 2020.06.03)
Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Koronavirusų šeimos atstovai yra plačiai paplitę laukinių ir ūkio gyvūnų populiacijose, todėl kreipimosi į veterinarą priežastis yra bet koks gyvūno klinikinės būklės pasikeitimas, pranešama remiantis Rosselchoznadzor spaudos tarnybos pateiktomis medžiagomis.

"Yra keturios koronavirusų šeimos gentys (alfa-koronavirusai, beta-koronavirusai, gama-koronavirusai ir delta-koronavirusai), kurios sukelia įvairias ligas skirtingoms gyvūnų rūšims, daugiausia šiltakraujams, įskaitant žmones ir paukščius“, — teigiama Federalinė valstybės biudžeto institucijos parengtoje medžiagoje.

Visų pirma, naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas, sukeliantis infekciją, žinomą kaip COVID-19, priklauso beta koronavirusams.

Naujausi Nyderlandų audinių ūkių tyrimai parodė, kad tam tikromis sąlygomis gali kilti žmonių užsikrėtimo sąlytis su užkrėstomis audinėmis, tačiau šiuo metu nereikia atlikti tyrimų su gyvūnais dėl COVID-19, pabrėžia mokslininkai.

Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu.

Medžiagoje teigiama, kad sergančiam gyvūnui antivirusinis ir simptominis gydymas atliekamas prieš pasveikimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra izoliacija sulaikymo vietoje ir kontakto su kitais žmonėmis bei gyvūnais prevencija.

Norint apsaugoti augintinį nuo infekcijos, būtina atsisakyti glaudaus kontakto su asmeniu, esančiu infekcijos židiniuose, savininko ligos atveju, perduoti priežiūros pareigas kitiems šeimos nariams, taip pat laikytis bendrų asmeninės higienos taisyklių.

Kaip bendrąsias žemės ūkio gyvūnų saugos priemones, mokslininkai rekomenduoja užkirsti kelią glaudžiam žmonių kontaktui su gyvūnais ir tarp gyvūnų gyvulių laikymo vietose bei leisti dirbti tik sveikiems darbuotojams.

Tokias pat griežtas higienos taisykles rekomenduojama laikytis kailių fermose, cirkuose, zoologijos soduose ir delfinariumuose, gatvių gyvūnų veisimo lopšeliuose ir prieglaudose.

Ekspertai primena, kad remiantis oficialia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos pozicija, šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 gali užsikrėsti žmonės iš kompanionų gyvūnų (šunų, kačių), o liga plinta daugiausia dėl tiesioginio viruso perdavimo tarp žmonių ataskaita.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams