Krymo totoriai

Politologas: Krymo totoriai nerūpėjo Baltijos šalims iki Krymo prisijungimo prie Rusijos

(atnaujinta 18:08 2020.05.19)
Ukrainos valdžia niekada nekėlė Krymo totorių reabilitacijos klausimo, kol Krymas buvo Ukrainos dalis, tai padarė tik Rusijos Federacija, pažymėjo publicistas ir politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Prieš Krymo įstojimą į Rusijos sudėtį, Ukrainos ir Baltijos šalių valdžia nesidomėjo Krymo totorių reabilitacijos klausimu, interviu Sputnik Lietuva pasakė istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Baltijos šalių, Lenkijos, Gruzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pasmerkė TSRS už Krymo totorių deportaciją ir "šiuolaikinės Rusijos veiksmus pusiasalyje". Dokumentas skelbiamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Pasak ministrų, šiandien Rusija ir toliau spaudžia Krymo totorius kaip "valstybė agresorė", užgrobusi "neatsiejamą Ukrainos dalį".

"Krymas, būdamas Ukrainos dalimi, niekada nebuvo gavęs tokių rezoliucijų. Be to, niekada gyvenime Ukrainos valdžia net nemėgino iškelti Krymo totorių reabilitacijos klausimo. Tai padarė tik Rusija 2014 metais. Nežinau, kas konkrečiai trukdė Ukrainai visu tuo užsiimti. Kaip ir Baltijos šalys iki 2014 metų nerodė jokio susidomėjimo šia tema", — pažymėjo istorikas Armenas Gasparianas.

Anot Gaspariano, pareiškimą sudariusių šalių valdžios "ragina atsakyti" už seniai išspręstą istorinį klausimą.

"Visi šie nuostabūs žmonės buvo ne kartą kviečiami atvykti į Simferopolį, Jaltą, Sevastopolį ir pamatyti savo akimis, pabendrauti su žmonėmis. Vietoj to, metai iš metų skelbiami keisti pareiškimai šiuo klausimu, raginama prisiimti atsakomybę. Aš nesuprantu, kam skirti jų raginimai. Rusija jau seniai viską pasakė ir viską padarė šiuo klausimu. Visų pirma ji paskelbė visą archyvinių dokumentų sluoksnį apie 1944 metų deportaciją. Todėl visi šie žmonės turėtų užsiimti savo problemomis", — pasakė istorikas.
Tegai:
totoriai, Krymas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Krymo totoriai pasirengę pranešti JT apie žmogaus teisių laikymąsi
Lietuva laiko 1944 metų Krymo totorių deportavimą "genocidu"
Kryme pasakyta apie totorių ir Rusijos gyventojų santykių dinamiką
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą
Vilniaus senamiestis

Lietuvoje patvirtinti devyni nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 11:38 2020.06.07)
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu šalyje koronaviruso sukeltomis ligomis serga 306 žmonės

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sekmadienį paskelbė apie devynis naujus patvirtintus koronaviruso infekcijos atvejus Lietuvoje. Šiuo metu šalyje serga 306 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos registruoti devyni įvežtiniai atvejai.

Per šeštadienį ištirta 2204 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Dar šia tema
Gydytojas teigė, kad sumažėjo koronaviruso aktyvumas
PSO: Europoje nėra nė vienos valstybės, turinčios imunitetą koronavirusui
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
ULAC vadovas papasakojo, ką dar reikia išmokti apie koronavirusą
Mokslininkas papasakojo, kada organizme atsiranda antikūnų prieš koronavirusą