Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE

(atnaujinta 21:47 2020.05.19)
Stoties statybos projektas yra pateisinamas ekonominiu požiūriu. Be to, Baltarusija turi savo spaudimo Vilniui svertus, tikina ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Šarlį Mišelį dėl Baltarusijos AE saugumo.

Komentuodamas tai, interviu Sputnik Lietuva vyriausiasis portalo RuBaltic.ru redaktorius, Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius Sergejus Rekeda teigė, kad visos Lietuvos politinio elito pastangos nukreiptos į tai, kad būtų sukurta energetinė blokada aplink BelAE.

"Manau, kad, kaip visada, ekonomika laimės ir atitinkamai Baltarusija užims stipresnę poziciją, nes Baltarusijos atominės elektrinės projektas ekonomiškai pagrįstas. Tai, kad Lietuva bando organizuoti šį Baltarusijos boikotą... Viena vertus, pačiai Lietuvai nelabai sekasi tai padaryti, net artimiausi Lietuvos kaimynai ir politiniai sąjungininkai dvejoja dėl Baltarusijos atominės elektrinės ir Baltarusijos. Kita vertus, baltarusiai, suprasdami absoliučiai nekonstruktyvią Vilniaus poziciją, jau svarsto įvairius variantus, kaip išeiti iš šios situacijos", — sakė jis.

Ekspertas pridūrė, kad Minskas turi savo spaudimo Vilniui svertus, įskaitant tranzitą per Klaipėdą. Be to, projektą remia ir Rusija.

"Ir, žinoma, neturėtume pamiršti, kad Baltarusija šiuo atveju neveikia kaip vienas karys lauke, vis dėlto Baltarusijos atominė elektrinė yra bendras Rusijos ir Baltarusijos projektas ir, be abejo, be diplomatinio ir technologinio, ekonominio palaikymo — turiu omenyje Rusijos paramos — šis projektas negalėjo vykti. <...> Manau, kad yra didelė tikimybė, jog šioje konfrontacijoje laimės Baltarusija", — padarė išvadą ekspertas.

Nausėda, kalbėdamas su Šarliu Mišeliu, išreiškė susirūpinimą dėl branduolinio kuro pristatymo į Astravo AE aikštelę, "atominės elektrinės neatitikimų ES streso testų reikalavimams".

Prezidentas paprašė Mišelio panaudoti visus ES institucijų instrumentus, išnaudoti visus svertus, siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą. Praėjusią savaitę Nausėda su tuo pačiu raginimu kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į AE statybos aikštelę pirmajam reaktoriui buvo pristatytas branduolinis kuras.

Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai.

Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimu iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemų ar saugos pusės, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (318)
Dar šia tema
Lietuva prašo TATENA tinkamai reaguoti į "netoleruotiną situaciją" Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuvos skundas netrukdys paleisti Baltarusijos AE
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Politologas: Kovodama su Baltarusijos AE Lietuva prarado sveiką nuovoką
Buvusį Ukrainos ministrą išgąsdino Rusijos "energetinė ekspansija"
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Į Lietuvą atvyko NATO kariniai laivai

(atnaujinta 13:32 2020.05.29)
Šiemet Lietuva NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmajai grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 "Jotvingis" ir dalį laivų grupės štabo personalo

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atvyko trys NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės laivai, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba. 

Vadovavimo ir aprūpinimo laivas "Donau" (A516) (Vokietija), priešmininiai laivai "Fulda" (M1058) (Vokietija) ir "Ramsey" (M110) (Jungtinė Karalystė) atvyko į uostą ketvirtadienį.

Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Kruizinių ir karinių laivų terminale įvyko Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado flot. adm. Arūno Mockaus ir NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I-osios grupės vado kmdr. Henning Knudsen-Hauge (Norvegija) susitikimas.

Susitikimo metu NATO laivų grupės vadas kmdr. Henning Knudsen-Hauge padėkojo už galimybę apsilankyti Klaipėdoje ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų puikiai organizuotą NATO laivų priėmimą Klaipėdos uoste, užtikrinant visas būtinas saugumo priemones.

 Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Vadų pokalbyje taip pat buvo pažymėta birželio mėnesį Baltijos jūroje įvyksiančių didžiausių NATO karinių pratybų BALTOPS 2020 svarba regioniniam saugumui ir sąveikos tarp sąjungininkų ir regioninių partnerių užtikrinimui.

Birželio pabaigoje Lietuva iš Norvegijos perims vadovavimą NATO priešmininių laivų grupei.

Прибытие кораблей НАТО в Клайпеду, 28 мая 2020 года
NATO laivų atvykimas į Klaipėdą, 2020 m. gegužės 28 d.

Šiemet Lietuva NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmajai grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 "Jotvingis" ir dalį laivų grupės štabo personalo. Be laivo "Jotvingis" šiemet iki metų pabaigos į šią NATO laivų grupę priešmininius laivus skirs dar šešios valstybės: Belgija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija. NATO priešmininių laivų grupė dalyvaus įvairiose pratybose ir išminavimo operacijose Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose.

NATO stiprina karinę veiklą prie Rusijos sienų, pateisindama savo veiksmus galima "Rusijos grėsme". Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, ir Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos
Tegai:
Lietuva, Klaipėda, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Europos pagalba Lietuvai aplenks COVID-19 aukas

(atnaujinta 11:27 2020.05.29)
Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką"

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuva planuoja gauti 6,3 milijardo eurų iš Europos atgaivinimo fondo, kurį ES sukūrė socialinėms ir ekonominėms koronaviruso pasekmėms įveikti. Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką". Tuo tarpu Vilnius sako, kad krizė neprivers Lietuvos atsisakyti karinių išlaidų didinimo. Iš šių pasisakymų tampa aišku, kad visa Europos teikiama pagalba aplenks nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusius Lietuvos žmones, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 milijardo eurų. Iš jų 3,9 milijardo sudaro subsidijos, o 2,4 milijardo — paskolos. Tai yra papildomos lėšos ir ilgalaikė finansinė perspektyva", — žurnalistams sakė ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijoje užsiimantis kvotos Lietuvai klausimu.

Kalbama apie Europos atgaivinimo fondą, kuris dabar sudaromas Europos Sąjungoje tarp kovų, skandalų ir santykių aiškinimosi dalyvių. Didžiausios šalys — ES paramos teikėjos — Vokietija ir Prancūzija — susitarė investuoti pusę trilijono eurų į šį fondą, kuris vėliau bus paskirstytas koronaviruso pandemijos paveiktoms šalims.

Straipsnio autoriaus teigimu, didžioji dalis šių pinigų, žinoma, atiteks Pietų ir Vakarų Europos šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Tačiau ir likusieji kažką gaus, nes visi vienaip ar kitaip nukentėjo nuo paplitusios infekcijos.

Visos ES šalys, išskyrus Švediją, buvo priverstos pristabdyti ekonomiką ir uždaryti namuose gyventojus. Lietuva nėra išimtis, todėl ir ji gali tikėtis Europos pagalbos.

Europos komisaras iš Lietuvos pabrėžia, kad gautus pinigus Vilnius galės išleisti savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja tautiečiams investuoti IT ir "žaliosios" ekonomikos plėtrai.

"Kalbant apie programas, valstybėms narėms lieka daug lankstumo nukreipti lėšas ten, kur, jų manymu, jos yra reikalingiausios. Komisija siūlo kryptį, mano, kad tai gali būti skaitmeninių technologijų diegimas, "žaliasis kursas", tačiau sąlygų šiems papildomiems fondams nėra per daug", — sako Virginijus Sinkevičius.

Pasak Nosovičiaus, svarbiausi čia žodžiai "komisija siūlo kryptį". Atrodo, kad oficialus Vilnius turi visišką pasirinkimo laisvę, tačiau tuo pat metu jis turi atitikti Briuselyje nustatytas taisykles. 

"Įprasta puošni ir politiškai teisinga Europos biurokrato kalba", — sako Nosovičius.

Išvertus į bendrinę kalbą, Komisijos nario žodžiai reiškia, kad europiniai pinigai turėtų būti skiriami toms sritims, kurias rekomenduoja Briuselis, kitaip gali kilti problemų gaunant šiuos pinigus.

Kodėl? Nes taip veikia Europos Sąjunga. Jei turtingos šalys donorės skiria pinigus į ES biudžetą, tai šie pinigai turėtų būti grąžinti joms vienokiu ar kitokiu būdu. Nauda bet kokiu atveju turėtų viršyti išlaidas. Pasak straipsnio autoriaus, priešingu atveju donorai nebeduos pinigų (tą jie grasino pastaraisiais metais). Arba apskritai įvyks kaip su Didžiąja Britanija...

Todėl jei Vokietija perves pinigus į Europos Sanglaudos fondą infrastruktūros plėtrai Rytų Europoje, tai vokiečių įmonės ties ir remontuos kelius Lietuvoje.

Jei Prancūzija finansuos Europos socialinį fondą, kad pastūmėtų Rytų Europą į Vakarų Europos gyvenimo kokybę, Prancūzijos atomininkai pasinaudoja Europos Komisija, kad priverstų Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nes nėra ko kurti konkurencijos Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertams, iš kurių mokesčių formuojamos subsidijos Lietuvai.

Tokia pati padėtis susiklostė ir dėl vadinamojo "žaliojo susitarimo", kurį didžiųjų Europos įmonių lobistai skatino Briuselyje prieš COVID-19 bangą Europoje, ir, kaip matome, jie "prastumiami" dabar, nepaisant didžiulių "koronakrizės" nuostolių.

Visiškas plastiko atmetimas, perėjimas nuo šiluminių elektrinių prie saulės baterijų ir "vėjo malūnų" — visa tai kainuoja nemažus pinigus. Juo stipresnis noras gauti šiuos pinigus iš Briuselyje lobistinių įmonių, siekiant pervesti Europos Sąjungą prie "žaliosios ekonomikos". Aplinkos apsauga juos domina tik kaip kovos už šiuos pinigus instrumentas.

Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
© Sputnik / Александр Липовец

Pagalba Lietuvos gyventojams ir Lietuvos ekonomikos sektoriams, kuriuos paveikė "koronakrizė", visiškai nedomina stambių Vakarų Europos verslo lobistų, todėl Lietuvai skirti pinigai aplenks gyventojus ir pramonės šakas.

Žinoma, būtų perdėtas teiginys, kad šiuo klausimu nuo Vilniaus niekas nepriklauso. Bet kokiu atveju, Europos fondų platintoja bus Lietuvos vyriausybė. Ji turi teisę ir galimybę į savo prioritetus įtraukti Europos rekomendacijas.

Kitas klausimas, kokie bus šie prioritetai? Lietuvos vadovybė kalba apie grynųjų pinigų injekcijas į socialinę sritį neaiškiai ir plačiai, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai — kad ji įvykdys gynybai skirtą NATO standartą — 2 % BVP, ir žada per 2020 metus padidinti karinių išlaidų kartelę iki 2,5 proc.

Pastaraisiais metais Lietuva nepasiekė nustatyto 2 % BVP lygio — karinei technikai įsigyti reikėjo imti paskolas užsienyje. Tačiau koronavirusas vis tiek sugadino statistiką. Šių metų kovą gynybos reikmėms buvo skirta tik 1,7 % Lietuvos BVP.

Atsižvelgiant į galėjusios ištikti krizės mastą, būtų galima užmerkti akis į tai ir sumažinti karines išlaidas. Tik Lietuva neprašo Vakarų sąjungininkų geranoriškumo ir supratimo. Vietoj to, Lietuvos vyriausybė žada sukaupti jėgas ir suteikti gynybai 2 proc., o vėliau padidinti iki 2,5 proc. Nors tam nėra pinigų.

Taigi, ar ne iš Europos pagalbos koronaviruso padariniams įveikti skirtos lėšos bus panaudotos karinėms išlaidoms, nes Lietuvos vadovybė šiuo klausimu yra tokia fanatiška?

"Tai pagrįsta prielaida, jei prisimenate, kad per pastaruosius kelerius metus Vilnius pasirinko "ginklus, o ne naftą" ir bet kurioje situacijoje teikė pirmenybę karinėms, o ne socialinėms reikmėms. Šiuo atveju žmonės ir pramonės šakos, paveikti "koronakrizės", neturi ko tikėtis", — apibendrina straipsnio autorius.

Neginčijamas šių žmonių ir paveiktų pramonės šakų darbuotojų scenarijus yra emigracija į Vakarų Europą, kai tik bus atidarytos sienos.

Galų gale tokia emigracija yra taip pat nusistovėjusi Europos Sąjungos darbo praktika kaip ir Lietuvos narystė šiame verslo projekte.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė įsteigė stambių įmonių paramos fondą
Nausėda: parama verslui turi būti spartesnė
Bankai pažadėjo paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui
Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų

Parasparnininkas nufilmavo savo kritimą pusantro kilometro aukščio video

(atnaujinta 15:28 2020.05.29)
Prancūzijoje patyręs parasparnininkas skrydžio metu susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir jis ėmė kristi

Prancūzijoje du parasparnininkai susidūrė beveik pusantro tūkstančio metrų aukštyje, praneša "Daily Mail".

Incidentas įvyko netoli Egebeleto ežero Savojos departamente.

Sebastianas Vatieris, kuriam yra 31 metai, penkerius metus užsiėmė skraidymu motoparasparniu ir vienerius metus — parasparniu.

Skrydžio metu jis susidūrė su kita parasparnininke, kaip rezultatas jo stropai susidraikė ir Vatieris ėmė kristi.

Kritimo metu parasparnis užstrigo tarp medžių, taigi Vatieris atsidūrė pakabintas ore. Dešimt minučių laikotarpiui jis prarado sąmonę. Tuo pačiu metu sportininkas mano, kad dėl susidūrimo kalti abu, nes jie neatsižvelgė į oro srautų kryptį.

Incidento metu niekas nenukentėjo.

Tegai:
vaizdo įrašas, Prancūzija, sportas