Lietuvos kariuomenė, archyvinė nuotrauka

KAM nėra pasirengusi atsisakyti dviejų procentų BVP dėl COVID-19

(atnaujinta 09:45 2020.05.22)
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Lietuva privalo išlaikyti ne mažiau nei 2 proc. gynybos finansavimą

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvavo Šiaurės grupės gynybos ministrų vaizdo konferencijoje, skirtoje aptarti COVID-19 įtaką gynybos pajėgumams, praneša ministerija.

Diskusijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų gynybos ministrai.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Nepaisant COVID19, konvencinė grėsmė niekur nedingo. Pratybos — mūsų parengties ir atgrasymo elementas, tad turime kuo greičiau sugrįžti prie įprastinio pratybų režimo. Parengties užtikrinimui privalome ir toliau išlaikyti ne mažiau nei 2 proc. gynybos finansavimą", — sakė ministras.

Karoblis padėkojo sąjungininkams, kad nepaisant COVID-19 sukeltų sunkumų, "svarbių atgrasymo priemonių", tokių kaip NATO oro policijos misija Baltijos šalyse ir NATO priešakinių pajėgų batalionas Rukloje, veikla yra tęsiama.

Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 1590 atvejų. 1049 žmonės pasveiko, 61 pacientas mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,9 milijono ligos atvejų, mirė beveik 323 tūkst.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos
Tegai:
COVID-19, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Finansų ministerija papasakojo, kaip dėl karantino kiekvieną savaitę mažėja BVP
Finansų ministras išpranašavo, kad šalies BVP gali smukti daugiau nei 7 %
Statistikos departamentas: Lietuvos BVP sumažėjo 0,2 proc.
EK prognozuoja, kad šiemet šalies BVP mažės, o 2021 metais tikimasi atsigavimo
Sirija

Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 21:00 2020.06.05)
Amerika bando su koalicijos pagalba destabilizuoti padėtį regione, mano istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Amerikos strategija — destabilizuoti Rytų kraštų režimus, o Rusija tam trukdo, interviu Sputnik radijui pasakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Karo-politinių tyrimų centro direktorius, istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas.

Rusija turėtų "pasitraukti iš Artimųjų Rytų", nes ji ten atlieka "destruktyvų vaidmenį", pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Deividas Šenkeris (David Schenker), praneša RIA Novosti.

Rusijos politikai pažymėjo, kad destruktyvų vaidmenį regione atlieka pirmiausia pačios Jungtinės Valstijos, kurios tęsia kišimosi politiką, o Rusija padeda Sirijai kovoti su terorizmu ir yra ten legaliai.

Istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas pažymėjo, kad "tai tokia reikšminga Valstybės departamento atstovo pastaba, kuri rodo, kad ilgalaikė Amerikos strategija — destabilizuoti Artimųjų ir Vidurio Rytų režimus, paversti juos verdančiu puodu, kai galima gaudyti žuvis drumstame vandenyje, kai stabilūs režimai gali sau leisti, kaip [Libijos vadovas Muamaras] Kadafis, nepaklusti Vašingtonui. Regiono destabilizacija Valstybės departamento požiūriu, žinoma, yra ilgalaikis prioritetas, ir tam trukdo Rusija".

Anot Podberezkino, Rytuose yra plati koalicija, palaikanti JAV interesus.

"Noriu pasakyti, kad JAV neveikia atskirai, joms pavyko suorganizuoti gana plačią koaliciją, į kurią įeina šalys — NATO narės, bet ir nemažai Artimųjų Rytų valstybių ir režimų, kurie palaiko JAV politiką, ir koalicijoje yra apie 60 valstybių. Kartu su JAV ji bus suinteresuota destabilizuoti padėtį tokiu būdu, kad tai joms būtų naudinga. Ir Rusija šiame procese joms labai trukdo, nes be Rusijos, kaip paaiškėja, padėtis ir Irake, ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Jemene nelabai sprendžiama", — teigė istorijos mokslų daktaras.
Tegai:
Rusija, JAV, Artimieji Rytai
Dar šia tema
Trampas: JAV siekia nutraukti konfliktus Artimuosiuose Rytuose
Rusijos URM papasakojo, kam JAV reikalingas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis apie VTEK sprendimą: klausimas dėl Skvernelio atsakomybės lieka neatsakytas

(atnaujinta 19:45 2020.06.05)
Landsbergis atkreipė dėmesį, kad pastebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak konservatoriaus, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

"Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais, jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau, komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas", — sakė TS-LKD pirmininkas "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

Jis taip pat pareiškė, kad premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK, kai prieš tyrimą viešai pareiškė, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina, teigė Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį paskelbė nutraukianti tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
VTEK nutraukė tyrimą prieš Skvernelį
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus