Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Lietuvoje paprastai valdantieji priima sprendimus tautines mažumas

(atnaujinta 15:04 2020.05.22)
Tačiau faktas, kad rusų ir lenkų mokyklos vis dar veikia kompaktiško tautinių mažumų apsigyvenimo vietose, yra didelis privalumas, nes kaimyninėje Latvijoje situacija nėra tokia palanki, tikina Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį Tautinių bendrijų dienos proga paskelbė sveikinimą.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir bus svarbi tautinė ir religinė tolerancija bei pastangos puoselėti savąsias tradicijas. Jis palinkėjo visiems veikti išvien, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems jos žmonėms.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas teigė, kad šiandien Lietuvoje vykstantis politinis persekiojimas nedidina tautinių mažumų noro dirbti šalies gerovės labui.

"Be abejo, dar kartą pakartosiu, mes kaip dirbome, taip ir dirbsime. Ir tai, kad ministras pirmininkas dabar daro tokias deklaracijas, be abejo, labai malonu girdėti, kai tai sakoma pirmųjų asmenų. <...> Negaliu samprotauti absoliučiomis kategorijomis, nes į kažką atsižvelgiama, į kažką neatsižvelgiama. Paprastai sprendimus už tautines mažumas priima valdančioji dauguma, tai yra, kartais vyksta konsultacijos ir klausiama, tai daroma grynai deklaratyviai, tačiau vis dėlto jie priima paskutinį sprendimą. Tas pats įstatymas dėl tautinių mažumų vis dar buksuoja, jie negali jo priimti. Laimei, vis dar turime rusiškas mokyklas, lenkiškas mokyklas, vaikų darželius kompaktiškose tautinių mažumų gyvenamosiose vietose. Tai, be abejo, yra puiki palaima. Tai, ką mes, be abejo, matome kaimyninėje Latvijoje, vyksta šiame kontekste... Žinoma, viskas santykinai", — sakė jis.

2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai, 2001 metais — 115. 2011 metais lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų, kitų tautybių atstovai — 14,7 proc.

Lenkai — gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais beveik 14 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų priklausė įvairioms tautinėms mažumoms. Gausiausios Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos yra lenkų (157,7 tūkst.) ir rusų (127,8 tūkst.). Baltarusių, ukrainiečių, žydų, latvių, totorių, vokiečių, romų ir kitų tautybių gyventojai sudaro apie 3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius 5 metus šalyje šiek tiek sumažėjo tik rusų tautybės nuolatinių gyventojų, kitų tautinių mažumų dalis, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi, liko nepakitusi.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
tautinės mažumos, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Rusakalbiai Baltijos šalyse suvokiami kaip "Rusijos įtakos agentai"
Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 
Titovas: Lietuvos valdžia bijojo "Rusijos grėsmės", o sulaukė koronaviruso
Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atmintį
Sirija

Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 21:00 2020.06.05)
Amerika bando su koalicijos pagalba destabilizuoti padėtį regione, mano istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Amerikos strategija — destabilizuoti Rytų kraštų režimus, o Rusija tam trukdo, interviu Sputnik radijui pasakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Karo-politinių tyrimų centro direktorius, istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas.

Rusija turėtų "pasitraukti iš Artimųjų Rytų", nes ji ten atlieka "destruktyvų vaidmenį", pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Deividas Šenkeris (David Schenker), praneša RIA Novosti.

Rusijos politikai pažymėjo, kad destruktyvų vaidmenį regione atlieka pirmiausia pačios Jungtinės Valstijos, kurios tęsia kišimosi politiką, o Rusija padeda Sirijai kovoti su terorizmu ir yra ten legaliai.

Istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas pažymėjo, kad "tai tokia reikšminga Valstybės departamento atstovo pastaba, kuri rodo, kad ilgalaikė Amerikos strategija — destabilizuoti Artimųjų ir Vidurio Rytų režimus, paversti juos verdančiu puodu, kai galima gaudyti žuvis drumstame vandenyje, kai stabilūs režimai gali sau leisti, kaip [Libijos vadovas Muamaras] Kadafis, nepaklusti Vašingtonui. Regiono destabilizacija Valstybės departamento požiūriu, žinoma, yra ilgalaikis prioritetas, ir tam trukdo Rusija".

Anot Podberezkino, Rytuose yra plati koalicija, palaikanti JAV interesus.

"Noriu pasakyti, kad JAV neveikia atskirai, joms pavyko suorganizuoti gana plačią koaliciją, į kurią įeina šalys — NATO narės, bet ir nemažai Artimųjų Rytų valstybių ir režimų, kurie palaiko JAV politiką, ir koalicijoje yra apie 60 valstybių. Kartu su JAV ji bus suinteresuota destabilizuoti padėtį tokiu būdu, kad tai joms būtų naudinga. Ir Rusija šiame procese joms labai trukdo, nes be Rusijos, kaip paaiškėja, padėtis ir Irake, ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Jemene nelabai sprendžiama", — teigė istorijos mokslų daktaras.
Tegai:
Rusija, JAV, Artimieji Rytai
Dar šia tema
Trampas: JAV siekia nutraukti konfliktus Artimuosiuose Rytuose
Rusijos URM papasakojo, kam JAV reikalingas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis apie VTEK sprendimą: klausimas dėl Skvernelio atsakomybės lieka neatsakytas

(atnaujinta 19:45 2020.06.05)
Landsbergis atkreipė dėmesį, kad pastebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak konservatoriaus, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

"Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais, jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau, komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas", — sakė TS-LKD pirmininkas "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

Jis taip pat pareiškė, kad premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK, kai prieš tyrimą viešai pareiškė, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina, teigė Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį paskelbė nutraukianti tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
VTEK nutraukė tyrimą prieš Skvernelį

Itališkos atostogos: Vilniuje įsikūrė "Karalienės Bonos miestelis"

(atnaujinta 13:43 2020.06.06)
Itališkos muzikos koncertais, stilingomis vakarienėmis ir ekskursijomis sostinė visą savaitgalį kviečia miestiečius ir miesto svečius leisti laiką itališku ritmu

Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūręs Stiklo kvartalas pavirs Lietuvą ir Italiją simboliškai vienijančiu "Karalienės Bonos miesteliu". Apie tai praneša Vilniaus savivaldybė.

Stiklo kvartalo atstovė menininkė Julija Janus sako, kad viena pagrindinių miestelio idėjų buvo siekis padėkoti Bonai Sforzai už jos itališkos kultūros indėlį į daugiakultūrinio Vilniaus paveldą.

"Mūsų kvartalas buvo Vilniaus priemiestis, atskiras industrinis miestelis, kuriame kūrėsi amatininkai. Ypatingai jų padaugėjo, kai Karalienė Bona atvyko į Vilnių su Žygimantu Senuoju, Žygimanto Augusto tėčiu, ir atsivežė labai daug itališkos kultūros. Tai ir architektai, ir medikai, ir teisininkai, padėję paruošti antrąjį Lietuvos Statutą, virėjai, auksakaliai", – pasakoja Janus.

Šeštadienio vakarą vainikuos kvartale rengiama stilinga vakarienė, į kurią lankytojai kviečiami ateiti pasirinkę ypatingą aprangą. Organizatoriai prašo rezervuojant vietas vakarienei paklausti, kuriai spalvos zonai priklauso restoranas.

"Itališkos atostogos Vilniuje" – pirmasis šventinių savaitgalių sostinėje ciklo renginys. Kas antrą savaitgalį Vilnius taps vis kita šalimi: Indija, JAV, Ispanija, Vokietija, Japonija ir Prancūzija. Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” paskelbta kampanija tęsis visą vasarą ir kvies Lietuvos gyventojus apkeliauti pasaulį per septynis savaitgalius.

Dar šia tema
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone