Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Lietuvoje paprastai valdantieji priima sprendimus tautines mažumas

(atnaujinta 15:04 2020.05.22)
Tačiau faktas, kad rusų ir lenkų mokyklos vis dar veikia kompaktiško tautinių mažumų apsigyvenimo vietose, yra didelis privalumas, nes kaimyninėje Latvijoje situacija nėra tokia palanki, tikina Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį Tautinių bendrijų dienos proga paskelbė sveikinimą.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir bus svarbi tautinė ir religinė tolerancija bei pastangos puoselėti savąsias tradicijas. Jis palinkėjo visiems veikti išvien, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems jos žmonėms.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas teigė, kad šiandien Lietuvoje vykstantis politinis persekiojimas nedidina tautinių mažumų noro dirbti šalies gerovės labui.

"Be abejo, dar kartą pakartosiu, mes kaip dirbome, taip ir dirbsime. Ir tai, kad ministras pirmininkas dabar daro tokias deklaracijas, be abejo, labai malonu girdėti, kai tai sakoma pirmųjų asmenų. <...> Negaliu samprotauti absoliučiomis kategorijomis, nes į kažką atsižvelgiama, į kažką neatsižvelgiama. Paprastai sprendimus už tautines mažumas priima valdančioji dauguma, tai yra, kartais vyksta konsultacijos ir klausiama, tai daroma grynai deklaratyviai, tačiau vis dėlto jie priima paskutinį sprendimą. Tas pats įstatymas dėl tautinių mažumų vis dar buksuoja, jie negali jo priimti. Laimei, vis dar turime rusiškas mokyklas, lenkiškas mokyklas, vaikų darželius kompaktiškose tautinių mažumų gyvenamosiose vietose. Tai, be abejo, yra puiki palaima. Tai, ką mes, be abejo, matome kaimyninėje Latvijoje, vyksta šiame kontekste... Žinoma, viskas santykinai", — sakė jis.

2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai, 2001 metais — 115. 2011 metais lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų, kitų tautybių atstovai — 14,7 proc.

Lenkai — gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais beveik 14 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų priklausė įvairioms tautinėms mažumoms. Gausiausios Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos yra lenkų (157,7 tūkst.) ir rusų (127,8 tūkst.). Baltarusių, ukrainiečių, žydų, latvių, totorių, vokiečių, romų ir kitų tautybių gyventojai sudaro apie 3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius 5 metus šalyje šiek tiek sumažėjo tik rusų tautybės nuolatinių gyventojų, kitų tautinių mažumų dalis, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi, liko nepakitusi.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
tautinės mažumos, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Rusakalbiai Baltijos šalyse suvokiami kaip "Rusijos įtakos agentai"
Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 
Titovas: Lietuvos valdžia bijojo "Rusijos grėsmės", o sulaukė koronaviruso
Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atmintį
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Gedimino pilis

Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims

(atnaujinta 16:36 2021.02.25)
Baltijos šalių politinis elitas laikosi griežtos politikos, kad įtiktų Vakarams, mano politologas Artūras Atajevas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva manosi esanti lyderė propaguojant Vakarų ideologinį modelį posovietinėje erdvėje, taip interviu Sputnik Lietuva politologas Artūras Atajevas pakomentavo neseniai įvykusį skandalą dėl Lietuvos parlamentaro Žygimanto Pavilionio pasisakymų Tbilisyje.

Gruzijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Pavilionis, Tbilisyje surengęs bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, pagrasino sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija.

"Ir štai dabar jie [Lietuvos valdžia], remdamiesi patirtimi, kai nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tapo Vakarų ideologinio modelio, Vakarų ideologinės matricos dirigentais posovietinėje erdvėje... Jie, šiurkščiai tariant, įsivaizduoja esą lyderiai Vakarų demokratinės sistemos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sistemos, kuri, deja, yra didelė fikcija ir didelė sistema, vykdanti dvigubų standartų ideologiją, propagavimo kontekste", — interviu pabrėžė Atajevas.

Anot jo, Gruzijoje šiurkščiai įsikišo vidutinio lygio Lietuvos politinio elito politikas.

"Ši tendencija, deja, ir toliau augs, nes už Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra plati politinė siena Europos Sąjungos pavidalu, JAV pavidalu, o dabar JAV ir Europos Sąjunga tai daro nenorėdamos teptis rankų dėl demokratijos, nes demokratija daugeliu atžvilgių diskreditavo save. Dabar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija yra vadinamųjų demokratinių vertybių propagavimo priešakyje, ten jau įsitvirtinęs politinis elitas vykdo tokią griežtą politiką", — sakė jis.

Pasak eksperto, buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pagrindinis Vakarų modelio dirigentas Gruzijoje. Todėl Vakarai deda viltis jei ne į jo kaip politinio lyderio grįžimą, tai bent jau į jo pasekėjus.

Tbilisis
© Sputnik / Александр Имедашвили

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į parlamento valdybą kelionės į Gruziją aplinkybių paaiškinti.

Tokį sprendimą priėmė vasario 24 dieną posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Pavilionis.

Kaip anksčiau pranešė Gruzijos žiniasklaida, Lietuvos parlamentaras Tbilisyje surengė bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, siūlydamas pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis pareiškė, kad jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija, tada bus gautas tarptautinis atsakymas, ir pagrasino sankcijomis.

Ministras pirmininkas iš valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Tegai:
Žygimantas Pavilionis, Gruzija, demokratija, TSRS, Lietuva
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai