Branduolinis sprogimas, archyvinė nuotrauka

"Arčiau nėra kur": į kurią šalį JAV nori perkelti savo branduolinį arsenalą

(atnaujinta 18:18 2020.05.25)
JAV ne tik laiko savo ginklus penkiose NATO šalyse, bet ir vykdo vadinamąsias jungtines branduolines misijas, kurių metu nebranduolinių valstybių kariai yra mokomi naudoti branduolinius ginklus

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Valdomos branduolinės bombos ir vidutinio nuotolio raketos prie Rusijos sienų — Pentagonas rimtai svarstė apie branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje. JAV ambasadorė Varšuvoje Žoržetė Mosbacher (Georgette Mosbacher) suteikė galimybę iš Vokietijos perkelti branduolinius aviacijos šaudmenis. Ką tai reiškia Rusijai — RIA Novosti medžiagoje.

Pažeidžiant sutartis

Atsakydamas į amerikiečių diplomato pareiškimą, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad JAV branduolinis arsenalas Europoje ir taip apsunkina situaciją, todėl Vašingtonui derėtų jį pasiimti.

Ministras pabrėžė, kad JAV ne tik laiko savo ginklus penkiose NATO šalyse, bet ir vykdo vadinamąsias jungtines branduolines misijas (branduolio dalijimąsi), kurių metu nebranduolinių valstybių kariai yra mokomi naudoti branduolinius ginklus.
Pasak jo, tai yra tiesioginis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pažeidimas, pagal kurį reikalaujama, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai šio ginklo kontrolė nebūtų perduota kitoms šalims.

Be to, amerikiečių arsenalo perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją akivaizdžiai pažeidžia pagrindinį Rusijos ir NATO aktą.

Nepaisant to, tokie pokalbiai vyksta jau ne pirmus metus. 2015 metais Lenkijos gynybos viceministras Tomašas Šatkovskis teigė, kad Lenkijos kariuomenė ketina kreiptis į NATO su prašymu dislokuoti amerikiečių branduolinius ginklus savo šalyje kaip specialiosios programos dalį. Tuomet buvo kalbama kaip tik apie "Nuclear Sharing".

"Rusijai tai yra rimta grėsmė, nes skrydžio iš Lenkijos laikas yra daug trumpesnis nei iš Vokietijos, — aiškina Geopolitinių problemų akademijos prezidentas Konstantinas Sivkovas RIA Novosti. — Pirmiausia, jie gali perduoti B61 bombas ir bombonešius Lenkijai, tačiau greičiausiai JAV arčiau Rusijos sienų dislokuos vidutinio nuotolio raketas su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Šiuo atveju Maskva turės sustiprinti oro gynybą ir dislokuoti papildomą grupę kariuomenės prie sienų".

Noras įsiteikti

Aviacinė bomba B61 yra pagrindinė JAV strateginių branduolinių pajėgų amunicija, ji naudojama nuo septintojo dešimtmečio. Nuo tada sukurta daugybė modifikacijų, kurios daugiausia skiriasi kovinės dalies pajėgumais. Pažangiausia B61-12 versija šiandien yra aprūpinta specialia valdymo sistema — iš nekontroliuojamo ginklo bomba tapo labai tiksliai nukreipiama.

Nepaisant galios, sumažintos iki 50 kilotonų, ši modifikacija yra didesnio naikinamojo potencialo, o tai leidžia sunaikinti požeminius ir įtvirtintus objektus. Iki B61–12 versijos Valstijos planuoja atnaujinti visas Europos branduolinio arsenalo bombas.

Pasak analitikos centro "Valdai" karinio eksperto Artiomo Kurejevo, Lenkijos politinė įstaiga pirmiausia yra suinteresuota kalbėti apie bet kokį NATO karinio kontingento sustiprinimą Lenkijoje.

"Gyventojų bauginimas pasakomis apie "Rusijos ekspansiją į Vakarus" yra valstybės ideologijos dalis, — aiškina jis. — Be to, periodiškai Lenkijos politikai primena apie Suvalkų koridorių iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį, kuri atskirs Baltijos šalis nuo kitų NATO šalių. 2017 metų pratybų "Geležinis Vilkas" metu aljanso kariškiai netgi mokėsi atremti hipotetinę Rusijos agresiją ta linkme".

Ekspertas priminė, kad praėjusių metų pradžioje JAV svarstant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties sustabdymą, vienas pirmųjų tai palaikė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

"Dabar Varšuva iš tikrųjų siūlo perdislokuoti branduolinę amuniciją iš Vokietijos, kur valdančioji koalicija dar kartą pasisakė už nusiginklavimą, — pridūrė Kurejevas. — Tai ne tik noras "pademonstruoti raumenis" Rusijai, bet ir bandymas sustiprinti savo reikšmingumą ES ir NATO, pasiekti didesnio Vašingtono prielankumo".

Parako statinė

Keliose Europos šalyse saugoma apie du šimtus B-61 bombų. Didžiausias arsenalas yra amerikiečių oro bazėje Aviane (Italija), kur 12 saugyklų yra 35 bombos. Čia pat dislokuoti ir 31 komplektas aviasparnų, skirtų F-16 naikintuvams. Dar keturios dešimtys B-61 yra "Gedi Torre" oro bazėje šiaurės Italijoje. Čia nėra amerikiečių lėktuvų, tačiau yra italų naikintuvai "Tornado".

"Incirlik" oro bazėje Turkijoje — apie penkiasdešimt B-61. Yra 25 požeminės saugyklos, kuriose galima laikyti iki šimto branduolinių ginklų. Bazė pajėgi priimti ne tik priekinės linijos aviaciją, bet ir strateginius sprogdintojus. Iš šio aerodromo JAV ir Turkijos oro pajėgos rengia kovinius skrydžius į Viduriniuosius Rytus.

Pastebėtina, kad bazės vadovas generolas Bekir Ercan Wang buvo apkaltintas dalyvavimu 2016 metais nepavykusiame valstybės perversme. Po to jis ir keli kiti kariai buvo areštuoti, o Turkijos valdžia užblokavo ir atjungė vieną iš pagrindinių NATO karinių įrenginių. Šis incidentas pablogino JAV ir Turkijos santykius — amerikiečiai netgi norėjo perkelti branduolinius ginklus iš "Incirlik" į Rumunijos bazę "Devesela".

Vokietijos oro bazėje "Büchel" yra apie 20 branduolinių galvučių. Kitas Europos branduolinis depas yra "Klein-Brogel" oro bazė Belgijoje, netoli Briuselio. Be to, dvi dešimtys B61 yra Nyderlanduose, Volkelyje.

"Dislokavę branduolinius ginklus Lenkijoje, smogti į taikinius Rusijoje galės keliomis minutėmis greičiau, — sako Kurejevas. — Tačiau tai sukels pavojų Lenkijos oro bazėms, kurių daugelis yra netoli didžiųjų miestų".

Taktinių branduolinių ginklų amerikiečiai į Europą atgabeno praėjusio amžiaus viduryje, paskirstydami juos tariamo Rytų bloko tankų pajėgų judėjimo keliu didelio masto karo atveju. Vakarų kariuomenės skaičiavimais, TSRS šarvuočių tankai galėjo pasiekti Lamanšą per kelias dienas.

Sustabdyti šią plieninę laviną buvo numatyta taškiniais branduoliniais smūgiais. Amerikiečiai dislokavo "Tomahawk" ir "Pershing" raketas su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis visoje Vakarų Europoje — devintajame dešimtmetyje jų skaičius siekė 400 vienetų. Be to, Jungtinė Karalystė turėjo 150 kruizinių raketų su branduolinėmis galvutėmis.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
Tegai:
kariai, branduolinis ginklas
Dar šia tema
Rusijos URM: JAV nori panaikinti ribą tarp skirtingų tipų branduolinių ginklų
Smunkant ekonomikai JAV ketina modernizuoti branduolinį arsenalą
Rusijos URM įvardijo branduolinių ginklų kiekio sumažinimo Rusijoje sąlygą
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją