ES ir Rusijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius

(atnaujinta 19:59 2020.05.25)
Jis teigė dedantis daug vilčių į ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris rudenį turėtų vykti Vokietijoje

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Santykiuose su Rusija reikia rasti pusiausvyrą tarp sankcijų ir bendradarbiavimo, sakė ES atstovas užsienio politikos ir saugumo klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell), praneša RIA Novosti.

"Turėtume selektyviai veikti Rusijos atžvilgiu mums svarbiais klausimais. Tai neprieštarauja tvirtumo išsaugojimui", — sakė Borelis, kalbėdamas Vokietijos ambasadorių susitikime, kuris liepą perims pirmininkavimą ES Tarybai.

"Mums reikia pagrįstos pusiausvyros tarp atkaklumo ir sankcijų Rusijai, ir atsargių pastangų sąveikauti tam tikrose srityse", — pridūrė jis.

Mėnulis
© Sputnik / Владимир Астапкович

Europos diplomatijos vadovas ypač atkreipė dėmesį į Rusijos ir ES tarpusavio priklausomybę energetikos sektoriuje.

"Mes turime pirkti dujas, bet jie turi jas parduoti", — sakė Borelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad santykiuose su Kinija yra klausimų, "kurie rodo įspūdingą augimą".

"Mūsų santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimu, skaidrumu ir abipusiškumu, tačiau šiandien ne visada taip yra... Šansą turėsime tik tuo atveju, jei santykiuose su Kinija laikysimės kolektyvinės drausmės", — sakė jis.

Jis išreiškė viltį dėl ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris rudenį turėtų vykti Vokietijoje.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po pusiasalyje įvykusio referendumo.

Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdima nuomonė apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

Tegai:
santykiai, Rusija, ES
Dar šia tema
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Nemuna, archyvinė nuotrauka

Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino

(atnaujinta 19:20 2020.07.04)
Lietuvos ir Baltarusijos valdžios aiškinasi birželio mėnesį Nemane įvykusios masinių upių faunos atstovų žūties priežastis

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakomentavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakymą po masinės žuvų žūties Nemane netoli Gardino.

Lietuvos ministerijos vadovas komentarą paskelbė savo Facebook puslapyje.

Pasak Mažeikos, kolegos iš Baltarusijos "greitai atsakė" į notą. Atsakyme patikinta, kad priežastys susijusios su oro sląygomis (karštis, liūtys, žaibai). Taip pat buvo pastebėta, kad padėtis dabar stabilizavosi, o pagal jų pateiktus duomenis deguonies kiekis yra net šiek tiek viršija normą.

Pasak Lietuvos ministerijos vadovo, karštas oras tikrai galėjo būti deguonies trūkumo priežastimi.  Tačiau liūtys ar žaibai — vargu.

"Kaip vargu, ar labai moksliškai pagrįstas būtų baltarusių naudotas metodas situacijai stabilizuoti — chlorkalkės. Yra šaltinių, kurie teigia, kad chorkalkių naudojimas galėtų padidinti deguonies kiekį, bet labiau įtikinantis mūsų ekspertų skeptiškas požiūris dėl šių medžiagų naudojimo: jos tinkamesnės kaip dezinfekcinė priemonė - nors kai kurie junginiai neklasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai ir aplinkoje greitai suyra (išgaruoja), tačiau  yra nemenkas dirgiklis odai ir gleivinėms", — pažymėjo Mažeika.

Birželio antroje pusėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Nemane, netoli Gardino, žuvo daugybė žuvų ir kitų upių faunos atstovų. Gardino regiono gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto specialistai teigė, kad situacija susidarė dėl oro sąlygų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedelsiant buvo paragintas dalyvauti tyrime dėl to, kas įvyko, o Seime pareikalavo kompensacijos iš Baltarusijos, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių.

Pirmieji Nemuno vandens mėginių rezultatai parodė, kad deguonies koncentracija vandenyje yra žemiau ribinių verčių, bet virš kritinių verčių, o tai svarbu žuvų išgyvenimui. Vandens temperatūra mėginių ėmimo metu buvo gana aukšta — apie 20–21 laipsnį.

Tuo pat metu Lietuva taip pat atliko vandens tyrimus Nemane Alytaus ir Druskininkų apylinkėse. Mėginiuose nebuvo sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintųjų bifenilų arba jų praktiškai nebuvo.

Ekotoksiškumo tyrimai taip pat parodė, kad Nemano vanduo Lietuvos teritorijoje yra nekenksmingas vandens organizmams.

Tegai:
žuvys, Nemunas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas iš masinio žuvų gaišimo vietos Nemune
Lietuvoje planuojama atnaujinti laivybą Nemunu iki Baltarusijos
Į Nemuną tekėjusios nuotekos sustabdytos