Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Darbdaviai susitarė nemažinti darbo užmokesčio COVID-19 pandemijos laikotarpiu

(atnaujinta 18:44 2020.05.25)
Darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Šalies vadovas pabrėžė, kad toks susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. 

"Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję", — sakė prezidentas.

Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau šiais, o ne kitais metais.

Подписанный меморандум, 25 мая 2020 года
Pasirašytas memorandumas, 2020 m. gegužės 25 diena

Organizacijos taip pat sutarė siekti, kad, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus ir jiems įsigaliojus, laikinai sumažėjęs GPM tarifas ir kilstelėtas NPD padidintų darbuotojų pajamas ir neturėtų įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

"Laikinas ekonomikos sustojimas turės skaudžių pasekmių verslui, darbuotojams, darbo vietoms, visai valstybei. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis turime ieškoti visus dirbančiuosius paliečiančių, veiksmingų ir greitų priemonių, kurios padėtų mums įveikti sunkumus", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu stiprinti visų gyventojų pasitikėjimą valstybe, o viena iš priemonių tam pasiekti yra teigiamų vartotojų lūkesčių skatinimas. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad NPD didinimas, be laikino GPM tarifo sumažinimo, neturėtų pakankamai didelio poveikio šalies ekonomikai.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Memorandumą "Dėl sieko išsaugoti darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos padarinių sąlygoto laikino darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo laikotarpiu" pasirašė profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, asociacijos "Investors‘ Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius ir asociacijos "INFOBALT" atstovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.

Президент Гитанас Науседа подписал с профсоюзами и бизнес-организациями меморандума о сохранении доходов работников во время пандемии, 25 мая 2020 года
Lietuvos prezidentas dalyvavo darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 341 tūkst. žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2182)
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Mokslininkai įrodė populiariojo COVID-19 prevencijos būdo veiksmingumą
ET ekspertai perspėjo apie bioterorizmo grėsmę po COVID-19 pandemijos
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys