JAV naikintuvas F/A-18 Hornet

Ekspertas: net Baltijos šalys pradeda suprasti, kad JAV jas paniekina

(atnaujinta 21:55 2020.05.25)
Vašingtonui nerūpi, kaip sąjungininkai Europoje žiūri į susiklosčiusią situaciją po to, kai Amerika paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, mano ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Net Baltijos šalys, kurios yra pasirengusios padaryti viską, kad gautų papildomą šypseną iš Vašingtono, supranta, kad Atviro dangaus sutarties klausimu JAV nepaiso jų interesų, interviu Sputnik radijui sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Atviro dangaus sutartis yra labai vertinga tokioms mažoms šalims kaip Estija, pareiškė respublikos gynybos ministras Juris Luikas, praneša portalas "ERR.ee".

Jis apgailestavo, kad JAV pasitraukus iš sutarties, ši priemonė gali visai nustoti egzistuoti. Šį dokumentą Luikas pavadino unikaliu, "net tarp ginklų kontrolės sutarčių".

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitrauks iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pareiškė, kad JAV nerūpi, kaip sąjungininkai Europoje žiūri į susiklosčiusią situaciją, tačiau net Baltijos šalys supranta, kad jų interesų nepaisoma.

"Juk ši sutartis pirmiausia yra svarbi patiems europiečiams. JAV nustato užduotį taip: jei jos pasitraukia iš sutarties, tada jų sąjungininkai Europoje turės vykdyti užduotis, kurias Vašingtonas nustatė pagal šią sutartį. Tai yra, Vašingtonas tikisi, kad europiečiai skraidys Rusijos danguje ir perduos surinktą informaciją. Bet tada tai reiškia absoliutų šių šalių suvereniteto nepaisymą. Net Baltijos šalys, kurios yra pasirengusios padaryti viską, kad gautų papildomą šypseną iš Vašingtono ir pritarimą, tai supranta. Net Lenkija, pavyzdžiui. Aišku, kad tai Europos šalių, kurios yra NATO ir Atviro dangaus sutarties dalis, tam tikra prasme paniekinimas", — pasakė ekspertas.
Tegai:
JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusija nesitrauks iš Atviro dangaus sutarties
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Zacharova paaiškino Atviro dangaus sutarties problemą Amerikai
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Amerikiečių kompleksas Patriot, archyvinė nuotrauka

Nauja Amerikos oro gynybos sistemų "Patriot" nesėkmė

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
JAV pagamintos "Patriot" priešlėktuvinės raketų sistemos neapsaugojo Saudo Arabijos sostinės Rijado nuo Jemeno husitų oro smūgio ir dar kartą patvirtino savo kaip "vakar dienos ginklo" reputaciją

Jemeno"Ansar Alla" judėjimo kovotojai (husitai) birželio 23 dieną užpuolė objektus Saudo Arabijoje, atvirai tai pareiškė ir pademonstravo savo ginklų pranašumą prieš Amerikos oro gynybos sistemas "Patriot".

Iš husitų kontroliuojamos teritorijos buvo paleista keletas nepilotuojamų orlaivių  ir raketų, kurie įveikė daugiau nei 700 km, tris pozicines oro gynybos sistemos zonas ir smogė į taikinius Rijade. Anot "Reuters", "Houthis" raketos ir dronas buvo nukreipti į armijos štabą, gynybos ministeriją ir oro bazę.

Saudo Arabijos gynybos ministerija įsakė sunaikinanti oro taikinius, tačiau vis dėlto galima manyti, kad atskiri atakos dronai (arba raketos) savo užduotį atliko Rijade. Liudininkai pasakojo apie du aukšto lygio sprogimus ir storus dūmų dūmus Saudo Arabijos sostinėje (praėjusių metų husitų išpuolis Abkayko ir Khuro rafinavimo gamyklose buvo daug stipresnis ir turėjo rimtesnių padarinių).

Remiantis viena iš versijų, "Patriot" sistemos atpažino atakuojančius nepilotuojamus skraidymo aparatus kaip savo ir juos praleido. Galbūt "Patriot" priešlėktuvinės gynybos atpažinimo sistemą nulaužė ar užgniaužė elektroninis karas. Blogiausiu atveju technologiškai netobuli "patriotai" galėjo tiesiog nepastebėti žemo kontrasto oro taikinių. Kad ir kaip būtų, Saudo Arabijos ir Jemeno husitų konfliktas tampa vis stipresnis ir pavojingesnis visam regionui. Tuo tarpu kiekybinis amerikiečių ginklų (įskaitant papildomas "Patriot" oro gynybos baterijas ir naujas pozicijas) augimas nieko nedaro.

"Patriot" jau nebe tos

Husitai tvirtina, kad užpuolė Gynybos ministeriją ir Karaliaus Salmano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje. Anot koalicijos, Karalystės oro gynybos pajėgos perėmė keturias balistines raketas ir kelis dronus-kamikadzes, kuriuos Rijade bei Najrano ir Jizano miestuose paleido birželio 23 dienos rytą. Bendras  ginklų skaičius nežinomas, husitai paskelbė "didelio masto operaciją", kuri dar nėra baigta. Lieka neaiškumų.

Palyginimui, praėjusių metų rudenį kovotojai dislokavo 18 dronų ir septynias kruizines raketas. Husitų atstovas atkreipė dėmesį į naujųjų "Kasef" ir "Sammad-3" dronų galimybes įveikti 1700 km atstumą. Čia svarbu suprasti: esant tokiam skrydžio diapazonui, Jemeno dronas-kamikadzė gali atakuoti taikinį Saudo Arabijoje iš bet kurios krypties (pavyzdžiui, pasiekti Rijatą iš Kataro), o "Patriot" kompleksai bus nenaudingi, nes jie kontroliuoja erdvę ribotame 90 laipsnių sektoriuje, o ešelonų skaičius neturi įtakos oro gynybos kokybei. "Patriot" kompleksas skirtas sunaikinti orlaivius, balistinius taikinius ir vidutinio nuotolio raketas. Taikiniai yra santykinai maži dronai ir kruizinės raketos.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pažymėjo: "Net kai kurios geriausios sistemos pasaulyje ne visada pasiekia taikinius". Ir jei jie akivaizdžiai nėra patys geriausi, tada jemeniečių husitų smūgiai į objektus Saudo Arabijoje yra neišvengiami. Raketiniai ginklai ir smogiamieji BSK sparčiai vystosi visose pasaulio šalyse, o "Patriot" priešlėktuvinės gynybos sistemų modernizavimas primena trypčiojimą vietoje. Modifikacijose PAC-2 ir PAC-3 technologinis proveržis nepastebėtas. PAC-3 projektas gavo bent jau "pagreitintą" radarą ir naują raketą, o kiti atnaujinimai numatė tik atskirų komponentų ir mazgų pakeitimą. Pentagonas planuoja "Patriot" kompleksą eksploatuoti iki 2030-ųjų pradžios ir galbūt tai yra pernelyg optimistiška ateities vaizija.

Pagal taktines ir technines charakteristikas "Patriot" sugeba sunaikinti ore esančius objektus, skriejančius iki 2500 kilometrų per valandą greičiu, iki 100 kilometrų atstumu (balistiniai — iki 25 kilometrų) ir iki 25 kilometrų aukščio (balistiniai — iki 11 kilometrų). ZRK vienu metu gali iššauti į aštuonis taikinius. Komplekso reakcijos laikas yra 15 sekundžių (labai lėtai — per tą laiką taikinys gali skristi 10 km), įskaitant raketos paleidimą, kai taikinys artėja prie numatytos sienos. "Patriot" oro gynybos radaro matymo kampas yra 90 laipsnių, jis yra sumontuotas oro tikimybių tikimybės kryptimi (nėra viso vaizdo).

Kuklias savybes papildo ne pati sėkmingiausia kovinio naudojimo patirtis. Taigi iš 91 raketų "Skad R-17", kurias Irakas išleido 1991 metų Pradžioje, amerikiečiams pavyko numušti tik 45, kainuojančias 158 priešlėktuvines raketas. Reikšmingas amerikiečių komplekso trūkumas buvo trumpas atstumas ir tikslo perėmimo aukštis — mažiau nei 20 ir 7 kilometrai nuo dengiamo objekto. Bet koks palyginimas su tokiais moderniais Rusijos partneriais kaip "Vityaz S-350" yra neteisingas, o technologijų srityje — atotrūkis yra fantastiškas (pagal radaro apžvalgą, reagavimo greitį, taikinių skaičių, aukščio diapazoną ir sunaikinimo diapazoną).

Tuo tarpu viena "Patriot" oro gynybos sistema tarptautinėje rinkoje kainuoja apie 1 milijardą dolerių. Vien tik 2017 metais JAV pardavė 110 milijardų JAV dolerių vertės Saudo Arabijos ginklų, tai yra didžiausias ginklų sandoris žmonijos istorijoje. Greičiausiai didžioji dalis šių lėšų buvo iššvaistyta — Amerikos gynybos pramonės "reklama" oro gynybos sistemoje liko be tęsinio. Neatsitiktinai Japonija atsisakė įsigyti ir dislokuoti savo teritorijoje amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą "Aegis Ashore".

Vietinė gamyba?

Dar kartą pabrėžti Jemeno kovotojų judėjimo proiraniškumą ar tiekti jiems Irano ginklus reiškia supaprastinti tikrovę. Technologiškai husitai yra gana nepriklausomi, užtikrintai vykdo karo veiksmus jūroje ir anksčiau pristatė visą naujų savo gaminamų dronų ir raketų parodą, skirtą karui su Saudo Arabija ir arabų koalicija.

Kovinis geležinkelio raketų kompleksas
© Фото : предоставлено пресс-службой РВСН

Atminkite, kad šie oro atakos įrankiai gali nuskristi šimtus kilometrų ir tiksliai pataikyti į taikinį (atskiras pastatas, gamykla).
Ginkluotasis konfliktas Jemene yra kilęs iš tikėjimo, politinių ir regioninių prieštaravimų šalies šiaurėje ir pietuose ir neturi karinio sprendimo. Susirėmimai tarp sunitų (salafistų) ir šiitų (husitų) kilę iš tolimos praeities. Karinio karo mechanika yra paprasta: iš vienos pusės šiitai-husitai, kuriuos palaiko Iranas, ir, kita vertus, sunitai, kuriuos palaiko Saudo Arabija. Jemeno šiaurėje yra naftos telkinių, o pietuose yra angliavandenilių tranzitui svarbus Adeno uostas, o Rijado noras kontroliuoti "srautus" atrodo logiškas.

Leiskite jums priminti, kad 2015 metų husitų kovotojai užgrobė valdžią ir Sanos sostinę po dabartinio prezidento skrydžio. Saudo Arabija, gavusi JAV pritarimą ir neturėdama JT leidimo, pradėjo karinę operaciją prieš Jemeno "chuntą", remdama JAE, Bahreino, Kuveito, Kataro, Jordanijos, Egipto, Pakistano, Maroko ir Sudano ginklus.

Koalicija yra pabėgusios vyriausybės pusėje. JT neatlieka konstruktyvaus vaidmens, tik kartais ragina šalis siekti taikos. Jungtinės Valstijos tvirtina regioninio dispečerio vaidmenį. Pilietinis karas Jemene trunka šešerius metus, o arabų koalicijos intervencija tik paskatino karo veiksmų eskalavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Patriot
Dar šia tema
"Patriot" atvyksta į Lietuvą
Rusija vertins pastovų "Patriot" buvimą Lietuvoje kaip papildomą grėsmę
Ekspertas: Lietuva įsigijo NASAMS iš Norvegijos, nes JAV nepardavė jai "Patriot"