Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas ragina paremti JAV iniciatyvą dėl švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo

(atnaujinta 11:54 2020.05.26)
Jis pabrėžė, kad JAV yra Lietuvos strateginės partnerės, todėl būtina užtikrinti netrukdomą ir saugų diplomatinės bei gynybinės informacijos apsikeitimą bei remti JAV iniciatyvas 5G srityje

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, ragindamas paremti JAV iniciatyvą dėl švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo, rašoma Seimo pranešime.

"Balandžio 29 dieną JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjus pristatė planus įgyvendinti švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo (angl. "5G Clean Path") iniciatyvą. Pirmiausia tai paliestų visas JAV diplomatines atstovybes — JAV diplomatinė informacija turėtų keliauti tik tais informacijos perdavimo tinklais, kuriuose nebus naudojama nepatikimų (Kinijos) gamintojų įranga. JAV prie šios iniciatyvos paragino prisijungti ir savo partnerius", — nurodė Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad JAV yra Lietuvos strateginės partnerės, todėl būtina užtikrinti netrukdomą ir saugų diplomatinės bei gynybinės informacijos apsikeitimą bei remti JAV iniciatyvas 5G srityje.

Tuo pačiu Kasčiūnas ragina Lietuvos Vyriausybę kuo greičiau pasirašyti dvišalę deklaraciją su JAV dėl 5G saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo stiprinimo šioje srityje.

"Tokius susitarimus su JAV jau yra pasirašiusios Lenkija, Estija, Latvija, Rumunija ir Čekija", — pabrėžia politikas.

Tegai:
Lietuva, JAV
Dar šia tema
Mokslininkai sukūrė anteną, kuri paspartins 5G tinklą
Lenkija ir JAV pasirašė 5G tinklo saugumo deklaraciją
Susisiekimo ministerija paskelbė 5G ryšio plėtros Lietuvoje planą
Žiniasklaida: JAV rengia bendro darbo su "Huawei" taisyklę pagal 5G standartus
Ekspertas paaiškino, kodėl 5G negali suaktyvinti koronaviruso
Vyriausybė, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių

(atnaujinta 15:55 2020.07.08)
Jau nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse bus leidžiama iki 400 dalyvių, o iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos siūlymui didinti galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių.

Nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse būtų leidžiama iki 400 dalyvių, o nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, taip pat įvertinant tai, kad esant reikalui renginiuose uždarose erdvėse laikomasi saugumo priemonių, t. y. 2 metrų atstumo tarp asmenų, arba jeigu jis mažesnis — dėvėti apsaugines priemones.

Apsaugos priemonių reikalavimai 

Vyriausybės posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino neatsipalaiduoti ir "ruoštis rudeniui" bei užsiminė apie galimą privalomų rekomendacijų dėl apsaugos priemonių atgaivinimą. 

"Pasiruošti reikia rudeniui. Neapsigaudinėkime ir dėl atvirų renginių, organizatoriai, ribojantys iki 1000 žmonių tam tikrą teritoriją, sako, mums visiškai nesvarbu, kas yra už tvoros arba už aptvėrimo. Čia 1000, o kad ten dar aplipę 5000, tai taip mes negalime paleisti. Jeigu norime sugrįžti į kovo mėnesio situaciją ir užsidaryti valstybę, jeigu kam tai priimtina, tada būkime toliau atsipalaidavę ir nematykime realios situacijos", — posėdyje sakė premjeras. 

COVID-19
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak Skvernelio, jau kitam Vyriausybės posėdžiui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas dėl būtinų apsaugos priemonių taikymo. 

"Kitam posėdžiui prašau pateikti, jeigu reikės, būtinų apsaugos priemonių taikymą viešajame transporte, parduotuvėse ir uždaruose renginiuose. Bent jau turėti parengtą projektą, jeigu tokio prireiktų. Kad nereikėtų įvedinėti vėl karantino", — teigė premjeras.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso infekcijos atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
renginiai, Vyriausybė
Dar šia tema
Vyriausybė leido atvykti daugiau nei 40 užsieniečių būtiniems darbams atlikti
Vyriausybė įgaliota steigti valstybinį plėtros banką
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas
Saulius Skvernelis

Skvernelis kalbėjo apie antrąją koronaviruso bangą

(atnaujinta 15:58 2020.07.08)
Premjeras sakė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių, ypač tų, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio, elgtis atsakingai ir sąmoningai

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nors ir pirmoji koronaviruso banga atlaikyta, tai nereiškia, kad jau galima visiškai atsipalaiduoti ir leisti sau viską, apie tai jis rašo savo Facebook puslapyje.

"Neapgaudinėkime savęs. Privalome atidžiai sekti ir analizuoti situaciją kitose valstybėse (ką ir darome), turime būti pasirengę. Matome, kas jau vyksta kai kuriose šalyse: fiksuojami nauji infekcijos protrūkiai, kai kur — tiesiog žaibiški, ekspertai vis garsiau kalba apie antrąją COVID-19 bangą", — rašo jis.

Pabrėžiama, kad tai vyksta ir tose valstybėse, kurios su pirmąja banga susidorojo sėkmingai, ne prasčiau už Lietuvą. Tuo pačiu premjeras teigė, kad privalu išlikti budriems ir pasiruošusiems.

Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Skvernelis negarantuoja, kad šis projektas kitą savaitę tikrai bus priimtas ir kaukės bus grąžintos. Kol kas tai išlieka tik atsargumo priemonė, kurios gali prireikti, jei užsikrėtimų skaičius didės. Tačiau jis tikisi, kad to neprireiks.

Premjeras teigė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių elgtis atsakingai ir sąmoningai. Ypač tie žmonės, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio.

Remiantis trečiadienio duomenimis, koronaviruso atvejų skaičius yra 1854, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 539 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos