finansų ministras Vilius Šapoka

Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis

(atnaujinta 12:27 2020.05.26)
Taikant prezidento siūlomas ekonomikos skatinimo priemones į biudžetą gali būti nesurenkama apie 500 milijonų eurų

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuva negali švaistytis valstybės lėšomis, o GPM mažinimas 5 proc. nėra solidarumas — taip finansų ministras Vilius Šapoka antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje įvertino prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Seimui antradienį teikiamas prezidento siūlymas 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). 

"Seimas kreipsis į Vyriausybę dėl išvados. Formuodama išvadą Vyriausybė apsvarstys siūlymą, įvertins ir pateiks savo nuomonę. Labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija, mes negalime švaistytis valstybės lėšomis, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad GPM mažinimas 5 proc. — tai ne apie solidarumą", – prezidentūros siūlymą komentavo ministras. 

Šapoka pateikė pavyzdį: "10 tūkst. eurų gaunantis darbuotojas gaus papildomai 200 eurų per mėnesį. Tai tikrai ne apie solidarumą".

Prezidentas siūlo neapmokestinamų pajamų dydį padidinti nuo 350 iki 400 eurų, laikinai sumažinti GPM nuo 20 iki 15 procentų, taip pat vienkartines 120 eurų išmokas visiems vaikams ir po 200 eurų vaikams iš gausių, nepasiturinčių šeimų ar neįgaliems vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų. Jeigu Seimas pritartų, jos įsigaliotų nuo liepos.

Valdantieji "valstiečiai" skeptiškai įvertino Nausėdos iniciatyvą mažinti GPM tarifą. Kaip pažymėjo frakcijos atstovai, GPM mažinimas būtų labiausiai naudingas ne sunkiau besiverčiantiems, bet dideles pajamas gaunantiems asmenims. Todėl jie siūlo atsisakyti GPM tarifo mažinimo ir "lėšas panaudoti kitoms COVID-19 suaktualintoms socialinėms reikmėms".

Socialdemokratai palaiko prezidento siūlymą

Dauguma Socialdemokratų partijos frakcijos narių ketina pritarti prezidento siūlymams. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad dabar svarbu imtis konkrečių ekonominės krizės prevencijos priemonių, kurios ne tik paskatintų ekonomiką, bet ir būtų reali parama Lietuvos šeimoms ir dirbantiesiems.

"Europos Komisija perspėja, kad dėl ekonomikos sąstingio darbo užmokestis Lietuvoje gali kristi daugiausia visoje ES. Prezidento siūlomas įstatymų pataisų paketas sušvelnintų prognozuojamą neigiamą algų pokytį ir per vartojimo didinimą prisidėtų prie ekonomikos augimo. Mokesčių mažinimas yra pripažįstamas veiksminga ekonomikos krizės prevencijos priemone, kuri trumpuoju laikotarpiu pristabdytų didžiausią galimos krizės negandą — galimą žmonių algų mažėjimą. Todėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimui 97 procentams (tiek Lietuvoje uždirba iki 3 VDU) samdomų darbuotojų kaip laikinai priemonei — taikytinai iki kitų metų sausio 1 dienos — socialdemokratai nusiteikę pritarti. Žinoma, be galo svarbu, kad ta sumažinta mokesčių dalis tikrai būtų skiriama vartojimui mūsų šalyje, o ne išvežama į kaimynines šalis", — sako Budbergytė.

"Kol kas kalbama apie laikinas mokesčių sumažinimo priemones, kurios paskatintų vartojimą trumpuoju laikotarpiu ir kurios dabar, be abejo, yra reikalingos. Tačiau turi būti ir planas — kaip bus sugrįžtama prie ankstesnio pajamų mokesčių tarifo, ir kokios priemonės bus numatomos ilgajam periodui", — sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.

Jis pažymėjo, kad pandemijos pasekmes, ypač ekonomines, dar tikrai jausime ilgą laiką, todėl reikia galvoti apie atsigavimo priemones ilgesniam laikui — bent dešimtmečiui, o ne tik vienkartines ir artimiausiam pusmečiui.

 

Tegai:
Vilius Šapoka
Dar šia tema
Lietuvoje planuojama laikinai sumažinti pajamų mokestį
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
Lietuvos premjeras įvardijo subsidijas gaunančių įmonių skaičių
Sąjūdis prieš Astravo AE

Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 12:31 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad ji galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, pervesti į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE" sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie "slaptus" konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip: finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", — teigia Karbauskis.

Jis užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne "kongresmenais", kaip dabar bando įteigti Pavilionis, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai.

"Ar tie finansiniai rėmėjai — disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?" — tęsia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsitikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, garsiai siūlė "laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvadą, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu", paverčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", — teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tačiau kartu "valstiečių" lyderis svarsto, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomi.

Pavilionis, savo ruožtu, savo Facebook puslapyje pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėjo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius priminė savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota, ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo — pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas — vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", — rašo Pavilionis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti iš jo elektros. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuvos paštas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paštas išsikelia Gedimino prospekto

(atnaujinta 13:32 2020.07.10)
Naujame pašto skyriuje Totorių gatvėje įrengti 4 aptarnavimo langeliai, suprojektuota laukiamoji salė bei siuntų pakavimo ir savitarnos erdvės, įrengta kondicionavimo bei eilių reguliavimo sistemos

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nuo liepos 21 dienos Vilniaus centre esantis Lietuvos pašto skyrius klientus priims naujose patalpose adresu Totorių g. 8, praneša Lietuvos pašto spaudos tarnyba. 

Pranešama, kad naujas skyrius pritaikytas šiuolaikiniam aptarnavimui, pagerės darbo sąlygos ir pašto darbuotojams. Be to, tame pačiame pastate bus įkurtas ir Lietuvos pašto siuntų centras.

"Tik laiko klausimas buvo kada išsikelsime iš Gedimino prospekte esančių patalpų, nes pastatas buvo ženkliai per didelis šiuolaikinio pašto veiklai. Persikėlimas į naujas modernias patalpas yra žingsnis į priekį", — sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas.

Įvertinus esamus klientų srautus ir sparčią siuntų terminalų plėtrą Vilniaus mieste, naujame pašto skyriuje įrengti 4 aptarnavimo langeliai, suprojektuota patogi laukiamoji salė bei siuntų pakavimo ir savitarnos erdvės, įrengta kondicionavimo bei eilių reguliavimo sistemos, skyrius pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat tėveliams su vežimėliais. 

Įrengtos ir specialios darbo ir poilsio erdvės: specialūs laiškininkų baldai, siuntų skirstymo baldai, virtuvėlė ir persirengimo kabinos.

Siuntų centras

Naujai įrengtose 443 kv. m patalpose įsikurs ne tik paštas, bet ir siuntų centras, į kurį bus perkelti laiškininkai ir skirstytojai iš 3 pašto skyrių, aptarnaujančių centrinę Vilniaus miesto dalį. 

Siuntų centre vyks lokalus skirstymo procesas, po kurio tiesiai į apylinkes klientų aptarnauti išeis laiškininkai. 

Perkelto pašto skyriaus darbo laikas nesikeis: darbo dienomis jis dirbs 9–19 val., šeštadieniais — iki 14 val.

Tai bus 41 pagal naują koncepciją atnaujintas Lietuvos pašto skyrius. 

Tegai:
Lietuvos paštas
Dar šia tema
Lietuvos paštas išleido VSAT 100-mečiui skirtą pašto ženklą