Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

JAV Kongreso narys užstojo Venckienę prieš Lietuvos valdžią

(atnaujinta 14:17 2020.05.26)
Pirmadienį vyko bylos nagrinėjimas. Teismas pateikė Venckienei civilinių ieškinių už maždaug 100 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. JAV Atstovų rūmų Tomo Lantoso Žmogaus teisių komisijos vicepirmininkas ir Užsienio reikalų komiteto vyresnysis narys respublikonas Krisas Smitas (Chris Smith) pakomentavo buvusis teisėjos Neringos Venckienės teismo procesą. Apie tai pranešama politiko svetainėje. 

Pirmadienį vyko Venckienės bylos nagrinėjimas. Anksčiau posėdis buvo kelis kartus atidėtas dėl šalyje paskelbto karantino.

Smitas paragino nutraukti Venckienės, kuri, pasak jo, savo šalyje atskleidė korupcijos ir prekybos žmonėmis tinklą, baudžiamąjį persekiojimą.

"Teisėja Venckienė yra teisiama dėl sufabrikuotų kaltinimų, ji kaltinama pasipriešinimu policijai, nors iš tikrųjų smurtas buvo panaudotas prieš ją, jai bandant apsaugoti savo dukterėčią", — teigiama pranešime.

Kongreso narys pažymėjo, kad procesas vyksta pasibaigus senaties terminui ir kuomet Lietuvos ir pasaulio žvilgsnis yra sukoncentruotas į COVID-19 krizę.

"Deja, teisėja Venckienė buvo išduota į Lietuvą prieš jos numatytą prieglobsčio svarstymo posėdį Jungtinėse Valstijose. <...> Aš skatinu Lietuvos Vyriausybę nutraukti teisėjos Venckienės baudžiamąjį persekiojimą ir raginu Panevėžio apygardos teismą ją išlaisvinti", — pareiškė Smitas.

Išvakarėse Panevėžio apygardos teismas nepatenkino Venckienės prašymo nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas taip pat paskelbė, kad priima nukentėjusiųjų — Laimutės Stankūnaitės, jos nepilnametės dukros, policijos pareigūno ir antstolės — pareikštus civilinius ieškinius. Stankūnaitei ir jos dukrai prašoma priteisti 20 tūkst. ir 50 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, pareigūnui — 2 tūkst. eurų, antstolei — beveik 29 tūkst. eurų.

Venckienė kaltinama dėl keturių nusikalstamų veikų: trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui, smūgių sudavimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

Teismui Venckienė pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. Kaltinamoji pasinaudojo savo teise parodymus duoti po to, kai bus apklausti visi liudytojai. Kitas posėdis vyks birželio 8 dieną.

Venckienės byla

Venckienės šeimą labai paveikė nagrinėjama pedofilijos byla. Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui. 2012 metų gegužę, įsikišus teisėsaugos pareigūnams, mergaitė buvo paimta iš namų Garliavoje, kur gyveno su teta ir seneliais, ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada nežinoma nei Satnkūnaitės, nei Deimantės buvimo vieta.

Neringa Venckienė 2013 metais išvyko su sūnumi Karoliu į JAV. Lietuvoje ji buvo apkaltinta pasipriešinimu teisėsaugai.

2019 metų rudenį JAV išdavė Venckienę Lietuvai ir šių metų sausį jai pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tegai:
Lietuva, JAV, Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (63)
Dar šia tema
Venckienė pirmą kartą pasidalino vaizdo įrašu apie tai, kaip iš jos atėmė Deimantę
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai
Venckienė papasakojo, kaip iš jos buvo atimta Deimantė
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Valdžia ketino su Astravo AE susijusį verslą palikti be užsakymų Lietuvoje

(atnaujinta 15:43 2021.04.13)
Kasčiūnas pažymėjo,kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžia siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Antradienį NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas Seimui pateikė tai numatančias dviejų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymų pataisas.

Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jo savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės. Dabar tokios įmonės į komisiją turi kreiptis, kai būsimo sandorio vertė viršija 10 proc. jų pajamų.

Seimas priėmė svarstyti pataisas ir jų imsis gegužės 18-ąją. Siūloma, kad įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

"Valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja, pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai yra tikrai nesusipratimas", – teigė Kasčiūnas.

Parlamentaras pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat pasiekia informacija, kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose.

"Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos pozicija yra blokuoti Astravo AE elektros patekimą į Lietuvą", – kalbėjo NSGK vadovas.

Tuo pat metu Socialdemokratas Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis ir siūlė paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

"Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama. Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje", – klausė jis.

Savo ruožtu Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos egzistencijai, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo  mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Antrojo BelAE maitinimo bloko padėtis įvertinta 80 procentų
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Lietuva įspėjo apie Baltarusijos elektros sistemos bandymus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente reikalinga pertvarka, pareiškė Bilotaitė
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija