Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Lietuva situaciją dėl karių kapinių pavertė krize, pareiškė Udalcovas

(atnaujinta 13:36 2020.05.28)
Tuo pat metu Rusija neatsisakys susieti sovietų karių kapaviečių klausimo su represuotų lietuvių Rusijoje klausimu, sakė diplomatinės atstovybės vadovas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių su Rusija, kuriuos Vilnius pavertė gilia krize, komponentų. Taip interviu "Litovskij kurjer" pasakė Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Anot jo, keletą metų Lietuvos valdžia neleido atlikti restauravimo darbų sovietų karių kapuose, kuriuos vykdė Rusijos ambasada.

Udalcovas teigė, kad Lietuvoje palaidota apie 80 tūkst. karių, žuvusių per valstybės išlaisvinimą, taip pat apie 220 tūkst. sovietų karo belaisvių.

"Deja, vis dar nėra tikslių duomenų apie mūsų karių, žuvusių čia karo pradžioje, skaičių, tačiau mes tikrai kalbame apie dešimtis tūkstančių žmonių", — teigė diplomatas.

Ambasadorius sakė, kad šių metų balandžio–gegužės mėnesiais diplomatinės atstovybės ir generalinio konsulato darbuotojai Klaipėdoje aplankė beveik 300 kapų ir memorialų, ten jie Pergalės dienos išvakarėse padėjo gėlių. Jis pridūrė, kad negalima laidojimo vietų būklės pripažinti patenkinama, nes daugelis statinių reikalauja kapitalinio remonto, o kai kuriais juos išvis reikia keisti.

"Tačiau remonto ir restauravimo darbų blokavimo iniciatoriai tikisi laipsniško šių statinių sunaikinimo", — sakė jis ir pridūrė, kad paminklas sovietų kariams Obeliuose yra "bjaurios būklės".

Kaip pabrėžė Udalcovas, ketinimų susitarimo, nuo kurio tik prasideda leidimo remonto darbams gauti procesas, tekstas iki šiol nėra suderintas, o Rusijos ketinimas savo lėšomis pastatyti naują paminklą vietoje sugriuvusio virto "vos ne tarpvalstybinėmis derybomis".

"Šiuo atžvilgiu atkreipiu dėmesį, kad dar visai neseniai Lietuvos savanoriai neprivalėjo prašyti iš Rusijos provincijų vietos valdžios leidimų į Sibirą represuotų lietuvių kapinių tvarkymui. Viskas buvo derinama abipusiu sutarimu. Dabar, atsižvelgiant į griežtą Lietuvos valdžios praktiką, prasideda įvairių misijų iš Lietuvos vykdomų darbų mūsų šalies teritorijoje derinimo procesas. Pirmoji patirtis parodė, kad daugeliu atvejų valstybės tarnautojų palankumas lėmė piktnaudžiavimą iš atvykstančių svečių pusės. Tai teks spręsti", — teigė diplomatas.

Ambasadorius pažymėjo, kad Rusija yra pasirašiusi tarpvyriausybinius susitarimus dėl karo prievolininkų ir civilių aukų laidojimo vietų su daugeliu šalių, jo projektas taip pat buvo aptartas su Lietuva, tačiau 2013 metais Vilnius nutraukė konsultacijas šiuo klausimu be paaiškinimų.

Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių, kurias Lietuva pavertė gilia krize, sudedamųjų dalių. Anksčiau ar vėliau reikės išbristi iš jos, nors kol kas oficialus Vilnius daro viską, kad pablogintų situaciją. Tačiau laikas parodys, ką pasiekė ir ką prarado ši Baltijos šalis dėl savo užsispyrėliškos konfrontacijos su Rusija visais klausimais", — sakė jis.

Diplomatas taip pat įvertino paminklų sovietų kariams nugriovimo situaciją Europoje. Anot Udalcovo, tokiu būdu kai kurios valstybės nori pakeisti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir sumenkinti TSRS vaidmenį Pergalės atžvilgiu.

"Tai nėra tik politika, tai yra ciniškas ir niūrus žmonijos likimo "lėmėjų" kursas. Ir galiausiai tai yra tam tikrų šalių ir tautų civilizacijos lygio apraiška. Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma lietuvių priklauso civilizuotai bendruomenei. Svarbiausia, kad aršūs politikos konjunktūrininkai jiems neprimestų savo revizionistinių pažiūrų", — sakė jis.

Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija neatsisakys derinti sovietų karių laidojimo vietų Lietuvoje ir represuotų lietuvių Rusijoje klausimų, nes tai nustatyta tarpvyriausybinio susitarimo projekte, kuriam anksčiau Lietuvos valdžia neprieštaravo.

"Vietos valdžia turėtų suprasti: jei neturėsime galimybės realiai prisidėti ir, juolab Rusijos lėšomis, prie mūsų kilnių protėvių, Lietuvos išvaduotųjų, tinkamos kapų būklės išlaikymo, tada ir Lietuva negalės tvarkyti represuotų lietuvių kapų. Liūdnas pareiškimas, tačiau tai liks Lietuvos biurokratų sąžinės dalyku", — sakė Udalcovas.

Diplomatas pridūrė, kad rusai savarankiškai prisidės prie tinkamo visų tautų ir tautybių atstovų, kurie gyveno TSRS teritorijoje ir kentėjo nuo represijų, laidojimo vietų išsaugojimo. Tai galioja ir lietuvių kapams Sibire.

Tegai:
karių kapavietės, Lietuva, Rusija, Aleksandras Udalcovas
Dar šia tema
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse pasveikino veteranus su Pergalės diena
Bendra Pergalė: kaip Baltijos šalys paminėjo gegužės 9 dieną
Rusijos ambasadorius Latvijoje paragino nekovoti su sovietiniais paminklais
"Užmiršti kariai" vadovas: jei ieškosiu Raudonosios armijos karių, mane įkalins
Pergalės žmonėms — amžina šlovė. Sputnik Lietuva reportažas iš unikalaus muziejaus
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Vyriausybė, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių

(atnaujinta 15:55 2020.07.08)
Jau nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse bus leidžiama iki 400 dalyvių, o iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos siūlymui didinti galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių.

Nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse būtų leidžiama iki 400 dalyvių, o nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, taip pat įvertinant tai, kad esant reikalui renginiuose uždarose erdvėse laikomasi saugumo priemonių, t. y. 2 metrų atstumo tarp asmenų, arba jeigu jis mažesnis — dėvėti apsaugines priemones.

Apsaugos priemonių reikalavimai 

Vyriausybės posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino neatsipalaiduoti ir "ruoštis rudeniui" bei užsiminė apie galimą privalomų rekomendacijų dėl apsaugos priemonių atgaivinimą. 

"Pasiruošti reikia rudeniui. Neapsigaudinėkime ir dėl atvirų renginių, organizatoriai, ribojantys iki 1000 žmonių tam tikrą teritoriją, sako, mums visiškai nesvarbu, kas yra už tvoros arba už aptvėrimo. Čia 1000, o kad ten dar aplipę 5000, tai taip mes negalime paleisti. Jeigu norime sugrįžti į kovo mėnesio situaciją ir užsidaryti valstybę, jeigu kam tai priimtina, tada būkime toliau atsipalaidavę ir nematykime realios situacijos", — posėdyje sakė premjeras. 

COVID-19
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak Skvernelio, jau kitam Vyriausybės posėdžiui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas dėl būtinų apsaugos priemonių taikymo. 

"Kitam posėdžiui prašau pateikti, jeigu reikės, būtinų apsaugos priemonių taikymą viešajame transporte, parduotuvėse ir uždaruose renginiuose. Bent jau turėti parengtą projektą, jeigu tokio prireiktų. Kad nereikėtų įvedinėti vėl karantino", — teigė premjeras.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso infekcijos atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
renginiai, Vyriausybė
Dar šia tema
Vyriausybė leido atvykti daugiau nei 40 užsieniečių būtiniems darbams atlikti
Vyriausybė įgaliota steigti valstybinį plėtros banką
Vyras ant suoliuko, archyvinė nuotrauka

Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų

(atnaujinta 18:11 2020.07.08)
Privati implantologijos klinika reikalauja kompensuoti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė pirmasis skundas Lietuvos vyriausybei dėl žalos verslui, kurią padarė ministrų kabineto dėl koronaviruso protrūkio nustatyti apribojimai. Tai trečiadienį paskelbė šios bylos advokatas Nerijus Zaleckas, praneša TASS. 

Ieškinys buvo pateiktas privačios implantologijos klinikos vardu, ieškovai reikalauja atlyginti 70 tūkst. eurų žalą, patirtą dėl priverstinės prastovos.

"Įvedus karantiną, ministrų kabinetas numatyti specialias darbo tvarką verslininkams, o ne uždaryti verslą pagal įsakymą", - sakė jis.

Anot advokato, vyriausybė tokių galių neturėjo. "Tai iš dalies pripažino ir parlamentas, kai vėliau atgaline data pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus", - sakė Zaleckas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejai, 79 pacientai mirė. 

Tegai:
karantinas, Vyriausybė
Dar šia tema
VRM: vidaus sienų kontrolę siūloma pratęsti iki rugpjūčio 16 dienos
Rytų Lietuvos regiono medikams įteikti medaliai už indėlį suvaldant koronavirusą
Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių