Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Europos pagalba Lietuvai aplenks COVID-19 aukas

(atnaujinta 11:27 2020.05.29)
Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką"

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuva planuoja gauti 6,3 milijardo eurų iš Europos atgaivinimo fondo, kurį ES sukūrė socialinėms ir ekonominėms koronaviruso pasekmėms įveikti. Lietuvos atstovas Europos Komisijoje pabrėžia, kad Lietuva gali laisvai išleisti šiuos pinigus savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja Europos pagalbą nukreipti į "žaliąją ekonomiką". Tuo tarpu Vilnius sako, kad krizė neprivers Lietuvos atsisakyti karinių išlaidų didinimo. Iš šių pasisakymų tampa aišku, kad visa Europos teikiama pagalba aplenks nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusius Lietuvos žmones, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 milijardo eurų. Iš jų 3,9 milijardo sudaro subsidijos, o 2,4 milijardo — paskolos. Tai yra papildomos lėšos ir ilgalaikė finansinė perspektyva", — žurnalistams sakė ES aplinkos apsaugos komisaras Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijoje užsiimantis kvotos Lietuvai klausimu.

Kalbama apie Europos atgaivinimo fondą, kuris dabar sudaromas Europos Sąjungoje tarp kovų, skandalų ir santykių aiškinimosi dalyvių. Didžiausios šalys — ES paramos teikėjos — Vokietija ir Prancūzija — susitarė investuoti pusę trilijono eurų į šį fondą, kuris vėliau bus paskirstytas koronaviruso pandemijos paveiktoms šalims.

Straipsnio autoriaus teigimu, didžioji dalis šių pinigų, žinoma, atiteks Pietų ir Vakarų Europos šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Tačiau ir likusieji kažką gaus, nes visi vienaip ar kitaip nukentėjo nuo paplitusios infekcijos.

Visos ES šalys, išskyrus Švediją, buvo priverstos pristabdyti ekonomiką ir uždaryti namuose gyventojus. Lietuva nėra išimtis, todėl ir ji gali tikėtis Europos pagalbos.

Europos komisaras iš Lietuvos pabrėžia, kad gautus pinigus Vilnius galės išleisti savo nuožiūra, tačiau rekomenduoja tautiečiams investuoti IT ir "žaliosios" ekonomikos plėtrai.

"Kalbant apie programas, valstybėms narėms lieka daug lankstumo nukreipti lėšas ten, kur, jų manymu, jos yra reikalingiausios. Komisija siūlo kryptį, mano, kad tai gali būti skaitmeninių technologijų diegimas, "žaliasis kursas", tačiau sąlygų šiems papildomiems fondams nėra per daug", — sako Virginijus Sinkevičius.

Pasak Nosovičiaus, svarbiausi čia žodžiai "komisija siūlo kryptį". Atrodo, kad oficialus Vilnius turi visišką pasirinkimo laisvę, tačiau tuo pat metu jis turi atitikti Briuselyje nustatytas taisykles. 

"Įprasta puošni ir politiškai teisinga Europos biurokrato kalba", — sako Nosovičius.

Išvertus į bendrinę kalbą, Komisijos nario žodžiai reiškia, kad europiniai pinigai turėtų būti skiriami toms sritims, kurias rekomenduoja Briuselis, kitaip gali kilti problemų gaunant šiuos pinigus.

Kodėl? Nes taip veikia Europos Sąjunga. Jei turtingos šalys donorės skiria pinigus į ES biudžetą, tai šie pinigai turėtų būti grąžinti joms vienokiu ar kitokiu būdu. Nauda bet kokiu atveju turėtų viršyti išlaidas. Pasak straipsnio autoriaus, priešingu atveju donorai nebeduos pinigų (tą jie grasino pastaraisiais metais). Arba apskritai įvyks kaip su Didžiąja Britanija...

Todėl jei Vokietija perves pinigus į Europos Sanglaudos fondą infrastruktūros plėtrai Rytų Europoje, tai vokiečių įmonės ties ir remontuos kelius Lietuvoje.

Jei Prancūzija finansuos Europos socialinį fondą, kad pastūmėtų Rytų Europą į Vakarų Europos gyvenimo kokybę, Prancūzijos atomininkai pasinaudoja Europos Komisija, kad priverstų Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Nes nėra ko kurti konkurencijos Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertams, iš kurių mokesčių formuojamos subsidijos Lietuvai.

Tokia pati padėtis susiklostė ir dėl vadinamojo "žaliojo susitarimo", kurį didžiųjų Europos įmonių lobistai skatino Briuselyje prieš COVID-19 bangą Europoje, ir, kaip matome, jie "prastumiami" dabar, nepaisant didžiulių "koronakrizės" nuostolių.

Visiškas plastiko atmetimas, perėjimas nuo šiluminių elektrinių prie saulės baterijų ir "vėjo malūnų" — visa tai kainuoja nemažus pinigus. Juo stipresnis noras gauti šiuos pinigus iš Briuselyje lobistinių įmonių, siekiant pervesti Europos Sąjungą prie "žaliosios ekonomikos". Aplinkos apsauga juos domina tik kaip kovos už šiuos pinigus instrumentas.

Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
© Sputnik / Александр Липовец

Pagalba Lietuvos gyventojams ir Lietuvos ekonomikos sektoriams, kuriuos paveikė "koronakrizė", visiškai nedomina stambių Vakarų Europos verslo lobistų, todėl Lietuvai skirti pinigai aplenks gyventojus ir pramonės šakas.

Žinoma, būtų perdėtas teiginys, kad šiuo klausimu nuo Vilniaus niekas nepriklauso. Bet kokiu atveju, Europos fondų platintoja bus Lietuvos vyriausybė. Ji turi teisę ir galimybę į savo prioritetus įtraukti Europos rekomendacijas.

Kitas klausimas, kokie bus šie prioritetai? Lietuvos vadovybė kalba apie grynųjų pinigų injekcijas į socialinę sritį neaiškiai ir plačiai, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai — kad ji įvykdys gynybai skirtą NATO standartą — 2 % BVP, ir žada per 2020 metus padidinti karinių išlaidų kartelę iki 2,5 proc.

Pastaraisiais metais Lietuva nepasiekė nustatyto 2 % BVP lygio — karinei technikai įsigyti reikėjo imti paskolas užsienyje. Tačiau koronavirusas vis tiek sugadino statistiką. Šių metų kovą gynybos reikmėms buvo skirta tik 1,7 % Lietuvos BVP.

Atsižvelgiant į galėjusios ištikti krizės mastą, būtų galima užmerkti akis į tai ir sumažinti karines išlaidas. Tik Lietuva neprašo Vakarų sąjungininkų geranoriškumo ir supratimo. Vietoj to, Lietuvos vyriausybė žada sukaupti jėgas ir suteikti gynybai 2 proc., o vėliau padidinti iki 2,5 proc. Nors tam nėra pinigų.

Taigi, ar ne iš Europos pagalbos koronaviruso padariniams įveikti skirtos lėšos bus panaudotos karinėms išlaidoms, nes Lietuvos vadovybė šiuo klausimu yra tokia fanatiška?

"Tai pagrįsta prielaida, jei prisimenate, kad per pastaruosius kelerius metus Vilnius pasirinko "ginklus, o ne naftą" ir bet kurioje situacijoje teikė pirmenybę karinėms, o ne socialinėms reikmėms. Šiuo atveju žmonės ir pramonės šakos, paveikti "koronakrizės", neturi ko tikėtis", — apibendrina straipsnio autorius.

Neginčijamas šių žmonių ir paveiktų pramonės šakų darbuotojų scenarijus yra emigracija į Vakarų Europą, kai tik bus atidarytos sienos.

Galų gale tokia emigracija yra taip pat nusistovėjusi Europos Sąjungos darbo praktika kaip ir Lietuvos narystė šiame verslo projekte.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė įsteigė stambių įmonių paramos fondą
Nausėda: parama verslui turi būti spartesnė
Bankai pažadėjo paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui
Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
Nausėda mokesčių sumažinimui ir paramai šeimoms siūlo skirti 500 mln. eurų
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus