Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius pasisakė apie būtinybę mažinti ES priklausomybę nuo Kinijos

(atnaujinta 18:06 2020.05.29)
Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad ES turi didinti savo strateginį savarankiškumą ir diversifikuoti tarptautines tiekimo grandines, kad ištikus krizei Sąjunga netaptų "situacijos įkaitė"

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. COVID-19 pandemija parodė, kokią riziką kelia priklausomybė nuo Kinijos tarptautinės prekybos srityje, pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, praneša URM spaudos tarnyba.

Gegužės 29 dieną užsienio reikalų ministras dalyvavo ES Užsienio reikalų ministrų tarybos vaizdo konferencijoje, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas Kinijai. 

Kalbėdami apie ES ir Kinijos santykius ministrai pažymėjo, kad jie turi būti grindžiami tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu, bei pabrėžė, kad ES ir Kinijos darbotvarkėje turi išlikti žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės klausimai. 

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ekonominiai santykiai su Kinija turi būti pagrįsti nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principais, vienodų veiklos sąlygų užtikrinimu, prieigos prie Kinijos rinkos atvėrimu. Pažymėta, kad ES turi sukurti tvirtą, patikimą investicijų priežiūros mechanizmą, apsaugantį Europos strateginę infrastruktūrą.

"COVID-19 pandemija parodė, kokios pažeidžiamos yra tarptautinės prekybos ir tiekimo grandinės ir kokią riziką kelia priklausomybė nuo Kinijos šioje srityje. Būtina didinti strateginį ES savarankiškumą ir diversifikuoti tarptautines tiekimo grandines, stiprinti tarptautinės prekybos priemones, kad vėl ištikus krizei nebūtume situacijos įkaitais", — kalbėjo ministras Linkevičius.

Susitikimo metu ministras taip pat akcentavo, kad "didelį susirūpinimą kelia demokratijos ir žmogaus teisių suvaržymai Tibete, Sindziange ir Honkonge". 

"ES turi griežtai pasmerkti Kinijos Liaudies Respublikos priimtą nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, pažeidžiantį Honkongo autonomiją", — cituoja ministrą spaudos tarnyba. 

Ministras akcentavo euroatlantinių santykių perspektyvos svarbą vystant santykius su Kinija bei poreikį derinti bendrus veiksmus su strateginiu partneriu JAV.

Daugelis valstybių narių taip pat kalbėjo apie būtinybę stiprinti ES atsaką į COVID-19 pandemijos metu išryškėjusias dezinformacijos, nukreiptos prieš ES, tendencijas. Kalbėdami apie socio-ekonominius COVID-19 padarinius Azijos–Ramiojo vandenyno regione, ministrai akcentavo šio regiono svarbą globaliam ekonominiam atsigavimui po pandemijos.

Tegai:
Kinija, ES, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Konservatoriai reikalauja, kad Linkevičius ir Šimašius pakeistų nuomonę dėl Noreikos
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
Protestai Baltarusijoje

Atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista beveik 790 baltarusių

(atnaujinta 13:38 2021.01.18)
Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Išduoti 787 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Iš jų 365 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 86 asmenys.

Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami "nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams", aktyviems opozicijos atstovams.

"Baltarusijos piliečiais jau daugiau nei 5 mėnesius naudojasi galimybe atvykti į Lietuvą humanitariniais tikslais. Dauguma pasirenka trumpalaikį atvykimą, tikėdamiesi grįžti į savo šalį nurimus politinei situacijai, tačiau auga skaičius ir tų žmonių, kurie Lietuvoje nori įsikurti ilgesniam laikui", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma izoliacija.

VRM informuoja, kad Baltarusijos piliečiai, jeigu jie "jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei", gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymą suteikiama viena iš prieglobsčio formų — pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga bei išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
"Belarusia" vietoj "Baltarusijos". Kokias dar gelbėjimo priemones Lietuva paruošė Minskui
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM reikalauja naujų sankcijų Rusijai dėl Navalno

(atnaujinta 12:55 2021.01.18)
Vakar Rusijos pilietis grįžo į gimtinę iš Vokietijos ir buvo nedelsiant sulaikytas Šeremetjevo oro uoste

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažadėjo iškelti klausimą dėl galimo Europos Sąjungos atsako ir naujų sankcijų Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"Ministerija šiuos Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus vertina kaip dalį oficialiosios Maskvos inicijuotos Navalno persekiojimo ir sunaikinimo kampanijos. <…> Raginame nedelsiant paleisti A. Navalną, o taip pat atsakomybėn patraukti į jį pasikėsinusiuosius", — sakė URM vadovas.

Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė bendrą trijų Baltijos respublikų užsienio reikalų ministrų pareiškimą. Jie laiko Navalno sulaikymą "visiškai nepriimtinu" ir reikalauja jį paleisti bei įvesti sankcijas Rusijai.

Prieš Navalno sulaikymą pasisakė JAV Valstybės departamentas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis, daugelio Europos šalių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarų pareiškimais ketinama "nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis". Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva iš Berlyno negavo jokių faktinių įrodymų apie jo apsinuodijimą.

Vakar Navalnas buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste iškart po to, kai atvyko iš Vokietijos. Federalinė bausmių vykdymo tarnyba iš anksto pranešė, kad ketina tai padaryti, nes teismas turės išspręsti klausimą dėl jo lygtinės bausmės pakeitimo realia įkalinimo bausme dėl "piktybinių sąlyginės bausmės pažeidimų".

Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Maskvos valdyba nurodė, kad Navalnas vengė teismo jam paskirtos kontrolės, jam ir jo advokatui buvo pranešta apie būtinybę atvykti į inspekciją, nepaisymo atveju teismui gali būti išsiųstas prašymas panaikinti lygtinę bausmę. Jis turi du lygtinius teistumus: po penkerius metus "Kirovleso" ir "Yves Rocher" bylose. Pirmasis atvejis yra susijęs su daugiau nei 16 milijonų rublių švaistymu, antrasis — su grobstymu, viršijančiu 30 milijonų rublių.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Navalnas 2020 m. rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nebuvo nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo pervežtas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė su nuoroda į karo medicinos gydytojus pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai į juos nebuvo gauti.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją