Kanalo per Aistmarių neriją projektas, archyvinė nuotrauka

Kanalo NATO laivams statyba lenkus paverčia "Kremliaus agentais"

(atnaujinta 16:22 2020.06.01)
Priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblagą, aplenkdami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kanalo tiesimas per Aistmarių neriją buvo Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos epicentre. Pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus pažadėjo rinkėjams atsisakyti šio projekto, dėl ko valdžios atstovas tuoj pat jį paskelbė "Kremliaus agentu". Dėl užsispyrimo trūks plyš perkasti Aistmarių neriją, valdančioji "Teisės ir teisingumo" partija netiesiogiai patvirtina spėliones, kad kanalas yra būtinas norint sukurti NATO jūrų bazę šalia Kaliningrado ir Baltijos laivyno, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Aistmarių nerija yra unikalus gamtos objektas, padalytas į dvi maždaug lygias dalis tarp Rusijos ir Lenkijos. Nerija nuo Baltijos jūros yra atskirta Lenkijos uostamiesčio Elblago. Kad lenkų laivai galėtų patekti į Aistmarių įlanką, ant kurios kranto stovi Elblagas, jie turi patekti į Rusijos teritorinius vandenis ir paprašyti Rusijos Federacijos leidimo perplaukti Kaliningrado jūros kanalą.

Per visą naujausią Lenkijos ir Rusijos santykių istoriją nebuvo nė vieno atvejo, kad lenkų jūreiviai nebūtų gavę šio leidimo. Jų teigimu, niekada nebuvo gauta skundų dėl laivybos problemų Aistmarių įlankoje.

Tai yra, esamas eismo modelis nesukelia jokių problemų Lenkijai.

Nepaisant to, Varšuva šią situaciją traktuoja kaip priklausomybės nuo Rusijos grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblagą, aplenkdami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.

Tokio kanalo projektai Lenkijoje buvo svarstomi nuo socializmo laikų, tačiau jie vis buvo atmetami. Visų pirma, nepraktiška leisti pinigus, nes maršrutas per Rusijos Baltijską veikė be trikdžių. Antra, daugiausia dėl aplinkosaugos sumetimų.

Dėl nerijos, skiriančios ją nuo jūros, Kaliningrado įlanka yra beveik gėlo vandens lagūna. Dėl šio veiksnio buvo suformuota Kuršių nerijos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pakrančių ekosistema.

Laivybos kanalas sukels invaziją į Baltijos jūros druskingų vandenų gėlo vandens įlanką, o vandens telkinio druskingumas kelia pavojų tiek Lenkijai, tiek Rusijai dėl vietinės ekologinės katastrofos.

Pirmiausia bus sukelta nepataisoma žala nerijos gamtai. Antra, įlankoje neliks gėlavandenių žuvų rūšių. Galiausiai kils problemų dėl vandens tiekimo abiejų šalių pakrančių gyvenvietėms, tame tarpe dideliems miestams: Lenkijos Elblagui ir Rusijos Kaliningradui.

Dėl šių priežasčių kanalo per neriją projektavimas iki šiol gyveno tik schemose ir brėžiniuose. Todėl 2017 metais partijos "Teisė ir teisingumas" sprendimas vis dėlto iškasti šį kanalą sukelia pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek tarp daugelio lenkų.

Pagrindinis opozicijos kandidatas į Lenkijos prezidentus, Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis pažadėjo atsisakyti kanalo statybos ir buvo tuoj paskelbtas "Kremliaus agentu".

Tšaskovskis surengė susitikimą su Lenkijos "žaliųjų" partijos taryba, kuri palaikė jo kandidatūrą per prezidento rinkimus. Savo ruožtu Varšuvos meras sutiko su daugeliu ekologijos aktyvistų reikalavimų.

"Rafalas Tšaskovskis, būdamas prezidentu, stengsis sustabdyti Aistmarių nerijos perkasimą", — teigė žaliųjų lyderė Malgožata Trač ir paskelbė, kad partija prisijungsianti prie pagrindinės šalies opozicijos jėgos — liberaliosios pilietinės koalicijos — kandidato.

Valdančiosios "PiS" partijos reakcijos ilgai laukti neteko.

Aistmarių nerijos jungtis su Baltijos jūra sustiprins Lenkijos nepriklausomybę. Bet kokia projekto kritika gina Maskvos interesus.

"Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad ją blokuotų. Blogiausia, kad ji tai daro pasinaudodama vienu iš kandidatų į Lenkijos prezidentus. Čia viskas susidėlioja", — sakė Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministras Marekas Gubarčikas.

Vienas pagrindinių kanalo statybos lobistų padarė prielaidą, kad Varšuvos meras dirba Kremliui.

Paranojos laipsnis, be abejo, yra įspūdingas, net atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie niekada nepasižymėjusią adekvatumu Jaroslavo Kačynskio komandą. Aistmarių nerijos kasimo kritikos laikymas išdavyste yra per stiprus net jos atstovui.

Belieka manyti, kad partijos "Teisė ir teisingumas" koziriai yra kur kas aukštesni, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Visus metus dėl kanalo kilusių ginčų buvo spėliojama, kad norint laisvai perkelti karo laivus į marias ir Elblagą paversti NATO jūrų baze, esančia netoliese Kaliningrado ir Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno, reikalingas tiesioginis vandens kelias per Aistmarių neriją.

Straipsnio autoriaus teigimu, pati Lenkijos vadovybė sudaro pretekstą tokioms spekuliacijoms. Varšuva, kalbėdama apie kanalą, kalba daugiau apie saugumą nei apie ekonomiką, sakydama, kad nepriimtina tai, jog NATO ir Europos Sąjungos vandens sienas 100 % kontroliuoja Rusija.

Lenkijos vyriausybės ekonominės priežastys yra atvirai abejotinos. Lenkijai nėra prasmės plėtoti prekybos uostą Elblage, nes didelis Gdansko uostas yra visai šalia.

Pakanka pažvelgti į žemėlapį ir įvertinti geografinį artumą iki Kaliningrado ir Baltijsko, kad paaiškėtų karinė strateginė Elblago vertė NATO jūrų pajėgoms.

Tačiau judėjimas link puoselėjamo tikslo — NATO jūrų bazės prie šiaurės rytų Lenkijos sienos — sukels grandiozinį tarptautinį ir vidaus politinį konfliktą.

Šiame konflikte Lenkijos vyriausybė susidurs tiek su Rusija, Europos Sąjunga, tarptautinėmis organizacijomis, tiek su savo pačios piliečiais.

Lenkijos ekologai jau seniai pasisako prieš kanalo kasimą. Krynica Morska kurorto ir kitų nerijos Lenkijos dalies gyvenviečių gyventojai baiminasi, kad liks be turistų, be pinigų ir be geriamojo vandens.

Europos Komisija nepritarė kanalo projektui ir ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti papildomą ekspertizę aplinkosaugos srityje. Aistmarių nerijos kasimas kelia JT, UNESCO, "Greenpeace" ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų susirūpinimą.

Kaliningrado sritis kalba apie grėsmę savo aplinkos saugumui, ir galima įsivaizduoti Rusijos reakciją, jei kils grėsmė Kaliningrado srities kariniam saugumui.

Tačiau Lenkijos vadovybė "didvyriškai" ignoruoja šias aplinkybes ir žengia ryžtingą žingsnį tiesiai ant grėblio. Žinoma, užmynus ant šio grėblio bus kalti "Kremliaus agentai", apibendrina Aleksandras Nosovičius.

Kanalas per Aistmarių neriją
Kanalas per Aistmarių neriją

 

Tegai:
Lenkija, Aistmarių nerija, NATO
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
COVID-19

COVID-19 nustatytas Trakų rajono ir Ukmergės rajono gyventojams, kitas įvežtinis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią parą nustatyti keturi koronaviruso atvejai

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per vakar dieną patvirtinti 4 atvejai, visi jie nustatyti Vilniaus apskrityje, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Vienas iš patvirtintų atvejų — įvežtinis iš Baltarusijos. 2 asmenys — Trakų rajono gyventojai, abu susiję su COVID-19 ligos protrūkiu "Maximos" sandėlyje, kitas atvejis Ukmergės rajone.

Vienas įvežtinis atvejis iš Baltarusijos buvo nustatytas šios šalies piliečiui, kuris su savo artimuoju dirba Lietuvoje. Liepos 9 dieną jie atvyko į Lietuvą. Darbovietėje jiems buvo liepta išsitirti. Asmenys pasidarė mokamus COVID-19 tyrimus ir vienam iš jų nustatytas koronavirusas. Vykdoma išsamesnė epidemiologinė diagnostika.

Atvejis patvirtintas susirgusio "Maximos" sandėlyje dirbančio asmens artimajam. Apie susirgusį "Maximos" sandėlio darbuotoją skelbta anksčiau, tačiau tuo metu manyta, kad asmuo dirba "Maximos" bazėje. Tęsiant epidemiologinę diagnostiką, išaiškinti 24 kartu dirbantys sąlytį turėję asmenys, iš jų didelė rizika nustatyta 7 asmenims. Atliekant atvejo epidemiologinę diagnostiką, nustatyti 3 sąlytį turėję asmenys namų aplinkoje, tačiau šis artimasis nebuvo įtrauktas į sąlytį turėjusių asmenų sąrašus, nes asmuo jo nepaminėjo. Asmuo lanko Rūdiškių vaikų lopšelį-darželį "Pasaka". Simptomų vaikas neturi, tirtas profilaktiškai gydytojo siuntimu. Vakar duotas nurodymas stabdyti darželio veiklą, vykdyti valymą ir dezinfekciją, bus organizuojamas visų darbuotojų ištyrimas.

Kitas — su protrūkiu "Maximos" sandėlyje susijęs atvejis — tai kitas šio sandėlio darbuotojas. Jis buvo izoliuotas savaitgalį, kai buvo nustatytas atvejis jo kolegai. Asmenys kartu vykdavo į darbą.

Atvejis taip pat nustatytas Ukmergės rajono gyventojui po mirties. Asmuo mirė liepos 7 dieną. Užsikrėtimo aplinkybės tiriamos. Šeimoje nustatyti 4 sąlytį turėję asmenys. Didelės rizikos sąlytį nustatyta, jog turėjo 1 policijos tyrėjas, mažos rizikos iš 3 GMP darbuotojai. 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
SAM: šalies gyventojai kviečiami tikrintis greitaisiais COVID-19 testais