Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Mirtis Rytų partnerystės: Lietuvos užsienio reikalų ministrą nuspręsta paaukoti

(atnaujinta 17:22 2020.06.01)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tapo tuo atpirkimo ožiu, kurį liberalai ir konservatoriai kaltina dėl visų nesėkmių užsienio politikoje

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius pateko į precedento neturintį negailestingą kritikos židinį. Užsienio reikalų ministro oponentai drįso apkaltinti ministrą visomis pastarųjų dešimties metų nesėkmėmis užsienio politikoje. Greitąją ugnį įžiebė konservatorius Žygimantas Pavilionis, kurį iš šono palaikė Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius. Abu išsikėlė tikslą Linkevičių paversti klasikiniu atpirkimo ožiu, rašo Baltnews.lt medžiagoje Leila Akbaševa.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Niekada nelaikiau (autorė Leila Akbaševa —  "Baltnews" pastabos) savęs užsienio reikalų ministro gerbėja. Greičiau priešingai, buvau gana pasipiktinusi, kad Užsienio reikalų ministerijos vadovas ne prisideda prie gerų kaimyninių santykių užmezgimo ir dialogo tarp šalių, o įvaro pleištus. Tai ypač akivaizdu ministro diplomatinių pareiškimų, adresuotų rusams ir baltarusiams, fone.

Pavyzdžiui, Rusijos ambasadoje Lietuvoje Linkevičius yra vadinamas "didžiausiu specialistu Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Štai nedidelis eilinio komentaro fragmentas:

"Atkreipėme dėmesį į Lietuvos Seimo padarytą "svarų indėlį" įveikiant koronaviruso pandemiją — į rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo". Impulsą šiai iniciatyvai davė, žinoma, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linkevičius, didžiausias specialistas Rusijos klausimais šioje Baltijos šalyje".

Nesu gerbėja, tačiau privalau apginti Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Nereikia prieiti iki kraštutinumų. Atpirkimo ožys — tai asmuo, pastatytas į tokią situaciją, kai jam primetamos visų kitų nuodėmės, nors jokios jo kaltės nėra. Sudėliokime Pavilionio ir Auštrevičiaus pretenzijas po lentynas, pro ausis praleisdami beletristiką.

Apie tautos priešą

Deputatas Pavilionis, kadaise dirbęs ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, kaltina Linkevičių tuo, kad paskutinė didžiausia sėkmė Lietuvos užsienio politikoje buvo 2013 metais, kai buvo papildyta Rytų partnerystės programos koncepcija. "Tuomet visi buvome susitelkę, veikėme visais lygiais, visais politiniais sparnais, visose sostinėse. Vilnius buvo tapęs ES Rytų politikos centru ir lyderiu". Buvęs diplomatas mano, kad pasirodžius Linkevičiui Užsienio reikalų ministerijoje, užsienio politika "tiesiog plaukia pasroviui", todėl Lietuva praranda sąjungininkus, o ES pradeda dominuoti kitų šalių nuomonės, darbotvarkės ir interesai.

Pavilionio teigimu, ministras nesugebėjo pratęsti Lietuvos lyderystės Rytų partnerystės programoje, todėl Europa nutolo nuo jos narių narystės ES idėjos ekonominių sankcijų gilinimo idėjos naudai, o tai skirtingi tikslai. Jis mano, kad Europos sostinės nusprendė nenervinti ir nedirginti Rusijos vadovo, o oficialus Vilnius, tiksliau, užsienio reikalų ministras pabijojo jiems prieštarauti.

Vietoje to, Linkevičius ėmėsi užmegzti ryšius su "paskutiniu Europos diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka, kuriam pasirengęs atleisti žmogaus teisių pažeidimus ir opozicijos persekiojimą. Anot Pavilionio, bendradarbiavimas su totalitariniais režimais tapo Užsienio reikalų ministerijos vizitine kortele, o tai prieštarauja bet kokioms lietuviškoms tradicijoms. Dėl to, pažymi Pavilionis,  Lietuva nebeturi draugų. Galbūt jie buvo sąmoningai iškeisti į nacionalinių interesų pardavimą Maskvai ir Minskui, daro prielaidą Pavilionis ir priduria, kad šalis plačiai atveria duris komunistinės Kinijos invazijai, o toks užsienio politikos sabotažas kruopščiai apvyniojamas tuščiomis frazėmis.

Susidaro stiprus įspūdis: deputatas konservatorius klijuoja užsienio reikalų ministrui "liaudies priešo" etiketę, kad prireikus tokio aukšto lygio antivalstybinis pareigūnas atsidurtų po ranka, kad nedelsiant susidorotų su juo.

BelAE užtarėjas

Dar vienas įgėlimas Užsienio reikalų ministerijos vadovui atskrido iš liberalo Auštrevičiaus už visišką neveikimą kovojant su Baltarusijos atomine elektrine. Šis kaltina Užsienio reikalų ministeriją ir jos vadovą absoliučiu nesupratimu to, kas vyksta šalia Vilniaus. "Šiandien Lietuvoje nėra asmenų ar institucijos, kurios galėtų imtis atsakingos lyderystės užsienio politikoje. Užsienio politika Lietuvoje šiandien yra užsnūdusi ir pavargusi, Lietuvos interesai nėra deramai ir aktyviai ginami", — pranešime Europos Parlamentui pažymi Auštrevičius.

Deputatui akivaizdu, kad Užsienio reikalų ministerijos darbo lygis per pastaruosius septynerius–aštuonerius metus yra "žemiau grindjuostės". Jokios derybos su Lukašenka BelAE tema yra neįmanomos ir nepriimtinos, kol Minskas įvykdys visus Lietuvos reikalavimus užtikrinti branduolinio objekto saugą, įskaitant pagrindinį dalyką — AE perkėlimą kuo toliau nuo Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, į Mogiliovo sritį.

Paaukojimas

Akivaizdu, kad niekas Baltarusijoje neįvykdys tokių absurdiškų reikalavimų. Atominė elektrinė pastatyta, vyksta branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo energetinio bloko reaktorių. Fizinis elektrinės paleidimas numatomas birželio mėnesį.

Veltui Pavilionis ir Auštrevičius drabsto purvu Užsienio reikalų ministerijos vadovą. Jis yra tik Lietuvos prezidento, kuris pagal Konstituciją apibrėžia, formuoja ir įgyvendina tarptautinę politiką, pozicijos tarpininkas. Nedidelė Linkevičiaus kaltė ir tame, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda taip kuria santykius su partneriais, kad galiausiai bet kokios iniciatyvos pavirsta žala Lietuvos valstybei ir tautai.

Kodėl tada du deputatai nori paaukoti ministrą? Reikalas tas, kad birželio 18 dieną įvyks ES vadovų susitikimas su Rytų partnerystės programos dalyviais.

Prognozuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas žlugs, nes Briuselis turi daug svarbesnių klausimų nei Ukrainos, Gruzijos, Moldovos narystės ir asocijuotos Armėnijos, Baltarusijos, Azerbaidžano narystės ES ir NATO perspektyvos.

Už nesėkmę kažkas Vilniuje turės sumokėti. Kad prie giljotinos nebūtų atvesti reikiami žmonės, reikia pakišti mirties bausmės vykdytojams figūrą, kuri jiems tiktų. Linas Linkevičius tokiam vaidmeniui tinkamas. Be to, jis kiek pabodo konservatoriams ir centristams.

Tegai:
Lietuva, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
 Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 13:20 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia - Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Vasarinis lietus

Sinoptikai papasakojo, kaip anticiklonas paveiks orus Lietuvoje

(atnaujinta 13:30 2020.07.13)
Respublikoje numatomas trumpalaikis lietus, iki savaitės pabaigos oro temperatūra sieks 19–24 laipsnius

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Orus Lietuvoje savaitės pradžioje lems šiaurės rytų anticiklono regionas, praneša respublikos hidrometeorologijos tarnyba.

Naktį numatomas debesuotas oras, žymesnio lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja vakarų vėją nuo 4 iki 9 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra bus nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos, pajūryje numatoma 13–15 laipsnių.

Diena bus debesuota, daug kur palis. Šiaurės vakarų vėjo greitis svyruoja nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Aukščiausia dienos temperatūra bus 17–22 laipsniai.

Antradienio naktį orai bus be didelių kritulių, daug kur dienos metu trumpai palis. Naktį numatomas nenuoseklios krypties vėjas, kurio greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę. Po pietų numatomas vakarų, šiaurės vakarų vėjas, jo greitis bus nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra sieks nuo 7 iki 9 laipsnių, pajūryje oro temperatūra sieks 13–15 laipsnių. Diena prognozuoja 18–23 laipsnius šilumos.

Trečiadienį vietomis palis. Naktį prognozuojamas nenuoseklus vėjas, kurio greitis bus nuo 2 iki 7 metrų per sekundę. Po pietų numatomi 4-9 metrai per sekundę. Temperatūra naktį bus nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje numatoma apie 15 laipsnių. Po pietų oras sušils iki 19–24 laipsnių.

Ketvirtadienį vietomis praeis protarpinis lietus. Šiaurės krypties vėjas, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, dienos metu — nuo 5 iki 10 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos, Kuršių nerijoje iki 16 laipsnių. Po pietų numatomi 19–24 laipsniai šilumos.

Penktadienį smarkaus lietaus nenumatoma. Sinoptikai prognozuoja šiaurės krypties vėją, naktį jo greitis bus nuo 3 iki 8 metrų per sekundę, o dienos metu — nuo 6 iki 11 metrų per sekundę. Naktį temperatūra bus nuo 9 iki 14 laipsnių, Kuršių nerijoje — iki 16 laipsnių, o dienos metu — 19–24 laipsniai.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Dar šia tema
Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę
Ciklonas į Lietuvą vėl atneš lietingus orus