Algirdas Paleckis

Lietuvos teismas esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą

(atnaujinta 17:14 2020.06.01)
Kaltinamasis teismo prašė sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti opozicijos politikui, buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui ir verslininkui Deimantui Bertauskui. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Bylos figūrantai kaltinami "veikdami organizuota grupe kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybai.

Tyrimo duomenimis, nusikalstama veika vykdyta nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio.

"Byla pradėta nagrinėti iš esmės, perskaitytas kaltinamasis aktas. Valstybės kaltinimą palaikantį prokurorė teismo prašė, kad kaltinamųjų apklausa vyktų neviešai. Anot prokurorės, dviem asmenims yra atliekamas atskirtas ikiteisminis tyrimas, tad paviešinti duomenys gali pakenkti šiam procesui. Paleckis ir jo gynėjai prašė tokį prokurorės prašymą atmesti, Bertauskas ir jo gynėjas pareiškė prokurorės prašymą palaikantys. Teismas, motyvuodamas tuo, kad per kaltinamųjų apklausą paviešinti duomenys gali pakenkti minėtam ikiteisminiam tyrimui, nusprendė kaltinamuosius apklausti neviešai", — sakoma pranešime.

Teismo posėdyje Paleckis kaltės nepripažino. Tuo tarpu, kaip teigia teismas, Bertauskas savo kaltės neneigia. Vakar teismas apklausė buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį.  

Abiem kaltinamiesiems yra taikoma kardomoji priemonė intensyvi priežiūra.

Anot teismo, Paleckis paprašė teismo sušvelninti jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, nes jis turi problemų su sveikata ir turi lankytis pas medikus, tačiau dabar to padaryti negali.

Sprendimą šiuo klausimu teismas priims pirmadienį, kai toliau bus tęsiamas posėdis. Byloje paskelbta pertrauka.  

Tikimasi, kad kitas posėdis įvyks birželio 8 dieną, 9:00.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be opozicijos politiko, byloje taip pat kaltinamas verslininkas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas.

Tyrimas juos abu įtaria "bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba" ir tariamu informacijos rinkimu už piniginį ar kitokį atlygį.

Paleckis ne kartą sakė, kad yra nekaltas. Sulaikymo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už jo domėjimąsi 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva parodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atmetimą.

Tegai:
Šiaulių apygardos teismas, Lietuva, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (55)
Dar šia tema
"Politinis žingsnis": istorikas paaiškino, kodėl Paleckis paleistas iš kameros
Signatarai ir Paleckis: žmogiškas solidarumas ar politinės desperacijos aktas?
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo