Termobranduolinio sprogstamojo įtaiso bandymas JAV, archyvinė nuotrauka

"Baisiau nei Hirosima": kur JAV nori vėl sprogdinti branduolines bombas

(atnaujinta 17:37 2020.06.03)
Rusijos užsienio reikalų ministerija neatmeta galimybės, kad JAV ketina atsiimti savo parašą iš Visuotinės branduolinių bandymų draudimo sutarties, o tada galima labai greitai pasirengti branduoliniams bandymams

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Atgaivinti poligonai, atominių sprogimų "grybai" ir naujosios ginklavimosi varžybos — Vašingtonas rimtai svarsto galimybę atnaujinti branduolinių ginklų bandymus po beveik 30 metų pertraukos. Nuo 1992 metų specialiųjų kovinių galvučių detonavimas buvo modeliuojamas tik kompiuteriuose. Kuo pasauliui gresia Amerikos iniciatyva, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.

Sena schema

Aukšto rango JAV ir Pentagono administracijų pareigūnai branduolinius bandymus laiko viena iš spaudimo Rusijai ir Kinijai priemonių derybose dėl ginklų kontrolės. Pretekstas buvo, kaip jau nutikdavo anksčiau, neįrodyti JAV kaltinimai kitoms valstybėms pažeidus tarptautinius susitarimus.

Visų pirma, balandžio mėnesį Valstybės departamentas Kongresui pateikė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija tariamai ne visada praneša Vašingtonui apie branduolinius eksperimentus, nors ji buvo įpareigota tai padaryti pagal TSRS ir JAV susitarimą dėl požeminių bandymų apribojimo. Valstybės departamentas taip pat apkaltino Kiniją slaptais branduoliniais bandymais. Amerikos analitikai yra susirūpinę dėl klestinčios KLR veiklos Lobnorsko mokymų aikštelėje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija neatmeta galimybės, kad JAV ketina atsiimti savo parašą iš Visuotinės branduolinių bandymų draudimo sutarties (CTBT).

"Schema yra suprantama: pirma, kitiems keliami fiktyvūs kaltinimai, tada paruošiamas pagrindas bet kokiems gana akivaizdiems administracijos veiksmams", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau, aišku, jie toliau svarstys šį klausimą. Iniciatyva jau buvo smarkiai kritikuojama ne tik Rusijos, bet ir JAV ekspertų. Pavyzdžiui, ne pelno siekiančios Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius Daryl'as Kimball'as pavadino tokį žingsnį kvietimu kitoms branduolinėms šalims sekti JAV pavyzdžiu ir numatė precedento neturinčias strategines ginklavimosi varžybas.

Anot "Valdai" analitikos centro karo eksperto Artiomo Kurejevo, JAV branduoliniai bandymai ne tik pagilins prarają Rusijos ir Amerikos santykiuose, bet ir bus labai neigiamai suvokiami Europoje.

"Vargu ar net patys ištikimiausi JAV partneriai — Didžioji Britanija ir Vokietija — tam pritars, — interviu RIA Novosti sakė Kurejevas. — Kita vertus, tokie bandymai leistų Rusijai ir Kinijai šiek tiek pagerinti savo įvaizdį pasaulio arenoje, savo noru atsisakius bet kokių atominių sprogimų atnaujinimo".

Laipsniškas sunaikinimas

Rusijos karo mokslų akademijos narys Sergejus Sudakovas mano, kad šiandien niekas netrukdo JAV vienašališkai pasitraukti iš CTBT.

"Bet kokių tarptautinių susitarimų ir organizacijų, kurios, Vašingtono nuomone, slopina JAV vystymąsi, jiems dabar tiesiog nereikia, — sako jis. — JAV pasitraukė iš INF sutarties ir praktiškai nutraukė START-III sutartį — nenori jos atnaujinti. Toliau buvo Atviro dangaus sutartis. JAV pasitraukimą iš CTBT Rusija turės priimti kaip savaime suprantamą dalyką. Vakarai labai gerai supranta, kad pasaulio santvarka dabar kitokia ir galima veikti savarankiškai. Manau, kad kita sutartis, iš kurios amerikiečiai pasitrauks, bus susitarimas dėl ginklų paleidimo į kosmosą".

Sudakovas pažymėjo, kad pasirengti branduoliniams bandymams galima labai greitai.

"Yra du taškai JAV žemėlapyje, į kuriuos Rusija niekada nebuvo įleista pagal Atviro dangaus sutartį: Aleutų salos ir Havajai, —  pabrėžė ekspertas. — Vargu ar Jungtinės Valstijos pradės sprogdinti Havajų salose, tačiau visai galima dalykas Aleutų salos. Poligonai niekur nedingo. Nevadoje tai visai ne problema — net net nereikia jo atgaivinti. Jis uždarytas tik formaliai".

Prisiminkite, kad JAV pastaraisiais metais rimtai ėmėsi savo branduolinių pajėgų. Vienas iš šios programos etapų yra "Ohajo" strateginių povandeninių laivų aprūpinimas raketomis su branduolinėmis galvutėmis, kurių pajėgumas siekia penkias kilotonas. Keturiolikoje povandeninių laivų amerikiečiai planuoja dislokuoti vieną ar dvi balistines raketas su taktiniais užtaisais. Naujasis ginklas yra skirtas suvienodinti potencialą su Rusijos, kuri, Pentagono skaičiavimais, turi daug mažo dydžio branduolinių šaudmenų. JAV kariuomenė įsitikinusi, kad Maskva gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus, jei sugenda įprastiniai ginklai. Be to, ekspertai mano, kad mažos kovinės galvutės yra skirtos smogti nebranduolinėms šalims.

Ekspertai įsitikinę: amerikiečiai nori patys įsitikinti, kad mažesni šaudmenys suteiks didesnį efektyvumą. Naujos kartos sumažintos galios B61-12 branduolinės bombos bus sandėliuojamos taip pat ir JAV europietiškose bazėse. Pagrindinis skirtumas tarp B61-12 ir ankstesnių versijų yra speciali nutaikymo sistema. Tai yra, iš nekontroliuojamo "ruošinio" bomba virto aukšto tikslumo ir reguliuojamu šaudmeniu.

"JAV ketina parodyti pasauliui modifikuotą aviacijos bombą, paverstą valdomu ginklu, — teigė Kurejevas. — Amerikiečiai ją išbandė dar praėjusiais metais, tačiau be branduolinės kovinės galvutės. Aš išdrįsiu spėti, kad ji gali būti naudojama pratybų tikslais kaip priešbunkerinis ginklas ar net kaip atskiras ginklas, skirtas giliai dislokuotiems taikiniams sunaikinti."

Politinis žingsnis

Visuotinė branduolinių bandymų draudimo sutartis galioja nuo 1996 metų. Ją pasirašė daugiau nei 180 valstybių. Tačiau ne visos, įskaitant JAV, ratifikavo. Todėl iš esmės Vašingtono rankos yra nesurištos.

"Pati sutartis iš esmės jau negyva, — sako Kurejevas. — Izraelis ir JAV jos neratifikavo, o trys naujos branduolinio klubo narės — Indija, Pakistanas ir KLDR — tiesiog nieko nepasirašė. Taigi, tai greičiausiai ne sutartis, o deklaracija apie ketinimus, geros valios gestas".

RIA Novosti apklausti ekspertai mano, kad prezidento Donaldo Trampo komanda rinkimų kampanijoje gali panaudoti atominių sprogimų retoriką.

"Tradicinis Trampo rinkėjas konservatorius labai gerai užims "ryžtingą Baltųjų rūmų savininko poziciją", — pabrėžia Kurejevas. — Baltieji rūmai parodys pasirengusiems balsuoti už Trampą, kad jie elgiasi neatsižvelgdami į tarptautinį spaudimą ir iškėlė šalies gynybos svarbą."

Lieka klausimas, ką būtent Pentagonas nori patirti, kad padarytų įspūdį rinkėjams ir gautų praktinius rezultatus, kurių neįmanoma apskaičiuoti kompiuteryje. Akivaizdu, kad branduoliniai sprogimai Nevadoje ar Aliaskoje sukels protestų bangą. Sprogimas Aleutų salose prie Rusijos sienų padarys dar vieną smūgį jau ir taip prastiems Rusijos ir Amerikos santykiams.

Tegai:
branduolinis ginklas, branduolinė bomba, JAV
Dar šia tema
"Jo neįmanoma aptikti": kokią grėsmę kelia Rusijai naujausi JAV povandeniniai laivai
"Arčiau nėra kur": į kurią šalį JAV nori perkelti savo branduolinį arsenalą
Šėtoniškas ginklas: Rusija turi kai ką sukaupusi "orbitiniam bombardavimui"
Pentagonas: JAV gali paruošti branduolinius bandymus "per kelis mėnesius"
Rusijoje įvardytos branduolinio atgrasymo politikos sąlygos
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus