Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Baltarusijos AE

Lietuva papasakojo EK, kaip energija "prasiskverbia" Baltarusijos

(atnaujinta 14:45 2021.02.27)
Pasak Kreivio, norint išvengti baltarusių elektros patekimo į Baltijos šalis, reikalinga nauja trišalė metodika

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką BelAE energijos blokavimą, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

"Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje — tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų", — teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.

Pasak jo, norint užkirsti kelią baltarusių elektros energijos patekimui į Baltijos šalis, reikalingas naujas trišalis metodas.

Pasak Lietuvos energetikos ministerijos, Simson susitikime patikino, kad Lietuva džiaugiasi visapusiška EK parama sprendžiant klausimą su BelAE.

Taip pat Kreivys ir Europos Komisijos narė aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais procesą. Lietuvos ministras pabrėžė, kad šalis siekia paspartinti svarbiausių sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų savarankiškai. Simson savo ruožtu patikino, kad Baltijos šalys gali būti tikros dėl Europos Komisijos politinės paramos šiam projektui.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
BelAE

Sputnik Lietuva apkaltinta "dezinformacija" apie Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu

(atnaujinta 14:43 2021.02.27)
Tuo tarpu "Debunk.eu" iniciatyvą, kuria agentūra kaltinama "dezinformacija", finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri ne kartą buvo pastebėta platinant melagingas naujienas

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva apkaltino Rusijos žiniasklaidą, įskaitant agentūrą Sputnik Lietuva, "dezinformacija" apie Vilniaus poziciją BelAE atžvilgiu. Tai teigiama "Debunk.eu" projekto medžiagoje.

"Pirmoji ir didžiausia dezinformacijos banga sutapo su sausio 11 d. Lietuvos Energetikos ministerijos paskelbtu pranešimu, kad Lietuva vis dėlto perka ir vartoja Astravo AE pagamintą elektrą, nors ir buvo priimti tai draudžiantys įstatymai", — aiškino "Debunk.eu" vyresnysis analitikas Algirdas Kazlauskas.

"Debunk.eu" straipsnyje teigiama, kad planas, parengtas blokuoti BelAE, Rusijos žiniasklaidoje buvo "interpretuotas" kaip Lietuvos spaudimas kitoms Baltijos šalims.

"Dezinformacijos" pikas, ekspertų teigimu, buvo sausio 13 dieną, kai Laisvės gynėjų dieną Lietuvoje buvo paleistas pirmasis Baltarusijos AE energijos blokas visu pajėgumu.

Kaip tvirtinama, Rusijos žiniasklaida neva nurodė, kad Lietuva neturi jokios įtakos aplink ją vykstantiems procesams.

Be to, pasak straipsnio autorių, buvo bandoma pabrėžti esamus nesutarimus tarp Baltijos šalių, o kai kuriose medžiagose Lietuva buvo apkaltinta bandymu didinti spaudimą kaimyninėms šalims, kad jos vykdytų nepagrįstą politiką atsisakant pirkti pigią baltarusišką elektrą.

"Palyginus su gruodžiu, atsirado naujas siužetas, kuris lietuviams nurodė į tai, kad dėl BelAE pasirodymo jie gali kaltinti tik save. Daugiau nei keliolikoje straipsnių buvo žinia, kad Lietuvos susierzinimą dėl BelAE galima paaiškinti ne deklaruojamais aplinkos, o grynai ekonominiais motyvais", — rašoma straipsnyje.

Visų pirma buvo nurodyta, kad Lietuva pavydi Baltarusijai, kuri, skirtingai nei kaimyninė šalis, sugebėjo savo teritorijoje pasistatyti atominę elektrinę ir dabar BelAE tampa pagrindiniu SGD terminalo Klaipėdoje konkurentu.

"Remiantis prokremliška žiniasklaida, nuožmus Lietuvos pasipriešinimas ir bandymai įgyvendinti visišką Baltarusijos atominės elektrinės blokadą yra bandymas pažeisti antimonopolinius Europos Sąjungos teisės aktus ir prieštarauti Trečiajam energetikos paketui. Be to, buvo pasakyta, kad žlugus [Baltarusijos prezidento] Aleksandro Lukašenkos režimui, Lietuva jau kitą dieną tariamai pakeis savo požiūrį į elektros energiją iš Baltarusijos", — sakoma straipsnyje.

"Debunk.eu" duomenimis, daugiau kaip 84 procentai straipsnių, kurių turinys yra "melagingas ar klaidinantis", parašytas rusų kalba, o daugiau nei 15 procentų — lietuviškai. Kaip pagrindiniai "dezinformatoriai" buvo įvardyti portalai Sputniknews.ru, Baltnews.lt ir Tehnowar.ru. Šiame sąraše taip pat pateikiama nuoroda į lietuvišką Sputnik Lietuva versiją.

Tuo tarpu "Debunk.eu" iniciatyvą, kuria agentūra kaltinama "dezinformacija", finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri ne kartą buvo pastebėta platinant melagingas naujienas.

Pernai spalį Europos Vadovų Taryba Twitter'yje paskelbė vaizdo įrašą apie projektą. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.

2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o "Sputnik" ir RT yra pagrindinės dokumente įvardijamos "grėsmės". Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, Prancūzijos prezidentą, apkaltino "Sputnik" ir RT kišimusi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Rusijos pareigūnai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.

Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma, Lietuvoje reguliariai raginama užblokuoti Rusijos televizijos kanalus, nes jie perteikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
BelAe, Rusijos žiniasklaida, dezinformacija, Sputnik Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas patarė Lietuvai išeinant iš BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą
Būsena — nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi
Lietuva papasakojo EK, kaip energija "prasiskverbia" iš Baltarusijos
Žygimantas Pavilionis, archyvinė nuotrauka

Neteisingu keliu. Kaip Lietuvos "taikdarys" Pavilionis sužlugdė misiją Gruzijoje

(atnaujinta 13:23 2021.02.27)
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nuvyko į Gruziją ir sukritikavo jos valdžios veiksmus opozicijos atžvilgiu. Ką tai rodo?

Pavilionis skubėjo į, kaip dabar sakoma Lietuvoje, Sakartvelą su taikdario misija, nes pastaruoju metu politinė situacija šioje šalyje pastebimai paaštrėjo (nors, tiesą pasakius, sunku prisiminti, kada ten buvo ramu). Bendrai paėmus, ji vienareikšmiškai nevienareikšmiška, ir tokiais atvejais išorinis kišimasis gali tik pakenkti. Tačiau Pavilionis nusprendė pabandyti. Išėjo daugiau negu blogai.

Gruzijos jėgos struktūros suėmė opozicijos lyderį, po ko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tai yra, ne užsienio reikalų ministras, premjeras ar prezidentas) ėmė teigti, kad "Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti", nes "Ivanišvilio parankiniai  pasielgė kaip Putinas ar Lukašenka", ir grasinti Vakarų sankcijomis.

Teoriškai, jau Pavilionio kelionę į Gruziją galima vertinti kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus, ir tik ilgametė šalių draugystės istorija leido jam atsargiai pabandyti padėti oponentams surasti kompromisą. Tai suprato net daug diplomatinės patirties neturinti Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pažymėjo: "Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją, nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam".

O patyręs diplomatas pasielgė kaip dramblys valgykloje, kaip mokytojas su mokiniais, peržengdamas visas politinio padorumo ribas. Todėl nenuostabu, kad Gruzijos valdžia sureagavo į Pavilionio pareiškimus labai aštriai, o Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tiesiai pasakė: "Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko".

Šios istorijos kontekste galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Pavilionį, turbūt, blogai paveikė ambasadoriaus darbas Jungtinėse Valstijose, nes Gruzijoje jis įjungė Amerikos režimą, kurio esmė — turite daryti taip, kaip mes sakome ir kaip mums naudinga. Ir kas svarbiausia, pastaruoju metu Lietuva taip elgiasi vis dažniau. Pavyzdžiui, nurodinėja, kaip gyventi Baltarusijai. 

Tuo pat metu šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Ukrainoje pareiškė, kad jį neramina tai, jog Baltarusijoje gaminama elektra pasiekia Ukrainos rinką. O Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiai paragino Kijevą stabdyti Astravo atominės elektrinės produkcijos pirkimą (ir nesvarbu, kad be baltarusiškos elektros Ukrainai paprasčiausiai sunku išgyventi).

Susidaro įspūdis, kad po Džo Bideno pergalės Lietuvos konservatoriams "išaugo sparnai" ir jie nusprendė, kad gali kalbėti ir nurodinėti "aborigenams" JAV ir visų Vakarų vardu. O tie "neišmanėliai" privalo daryti tai, kas naudinga Amerikai ir Lietuvai (kaip įgaliotam Vašingtono atstovui). 

Antra, vykdant tokią politiką, Lietuva kaip ir Jungtinės Valstijos taiko dvigubus standartus. Pavyzdžiui, Gruzijoje su opozicija kietai elgtis negalima, o Ukrainoje — galima ir net reikia. O viskas todėl, kad Gruzijoje, Lietuvos požiūriu, yra "teisinga" (vienareikšmiškai proamerikietiška), o Ukrainoje — "neteisinga" (kenkėjiška prorusiška) opozicija.

Trečia, tokios neadekvačios užsienio politikos pasekmės gali būti liūdnos. Baltarusija jau nukreipė savo naftą į rusiškus uostus. Kritikuojama Latvija  Dabar komplikavosi santykiai su Gruzija. Draugų lieka vis mažiau. Be to, šiandien konservatoriai nori pasiekti, kad į derybas Briuselyje važinėtų ne prezidentas, ir sunku net įsivaizduoti, kokių malkų jie su savo "kieta ir principinga" (proamerikietiška) pozicija gali ten priskaldyti. O Vokietijos ir/ar Prancūzijos nepasitenkinimas gali baigtis žymiai liūdniau, negu Gruzijos reakcija.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos užsienio politika decentralizuojasi, nes konservatoriai bando veikti savarankiškai be pozicijų derinimo su prezidentu. Ir bėda ta, kad jie "nemato krantų", kas gali turėti šaliai neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, kurių ir taip užtenka. Žodis Gitanui Nausėdai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
diplomatija, Sakartvelas, Gruzija, Žygimantas Pavilionis
Dar šia tema
Niekas Lietuvos nekvietė, bet ji nuvyko: ką Seimo narys veiks Tbilisyje
Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims
Seime pareikalauta Žygimanto Pavilionio atsistatydinimo po nesėkmės Gruzijoje