Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (355)
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 12:54 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojamas Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselio ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (355)
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 12:30 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą nagriėjusius Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Diplomatas šį pareiškimą padarė Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Sausio 13-osios byla

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Po nuosprendžio paskelbimo Lietuvoje Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, vykdantiems bylos nagrinėjimą. Įtariama, kad jie priėmė sąmoningai nepagrįstą nuosprendį, nes įvykiai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo TSRS dalis, o sovietų kariuomenė vykdė tarnybinę pareigą, veikdama pagal savo šalies įstatymus.

Tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Parlamentą tvirtindama, kad Maskva persekioja jos piliečius. EP paragino Rusiją nutraukti baudžiamąją bylą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos