Ramūnas Karbauskis

Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone

(atnaujinta 16:07 2020.06.04)
Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su asocijuotomis verslo struktūromis

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibę klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

"Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", — pažymi "valstiečių" pirmininkas.

Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot "valstiečių" lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

"Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", — teigė partijos lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

Vos registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net "atvirų grasinimų". Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo — registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams — jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", — pridūrė valdančiųjų lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad matant, jog opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodamas susilaikė.

Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

"Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", — teigė Karbauskis.

"Valstiečių" lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matyti, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Ministrų kabineto vadovas apie bandymus paveikti politikus

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, jog ne vien susisiekimo ministrui, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandoma padaryti tam tikrą spaudimą.

"Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus, jokio kontakto būti negali", — pažymėjo premjeras. 

Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje — tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", — sakė Skvernelis.

Tegai:
konservatoriai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai