Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį

(atnaujinta 19:17 2020.06.05)
Linkevičius retkarčiais linkęs išsakyti tikrąjį oficialaus Vilniaus veiksmų pagrindą, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius periodiškai linkęs "taip pasisakyti ir įvardyti tikrąjį Lietuvos užsienio politikos pagrindą", interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Nosovičius.

2013 metais jis pavadino Lietuvos kampaniją už Ukrainos asociaciją su Europos Sąjunga "geopolitiniu žaidimu", tuo tarpu, kai pati ES ilgai tikino, visų pirma Rusiją, kad jokios kovos dėl Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos asociacijos su ES, kuri turėjo būti pasirašyta "Rytų partnerystės" viršūnių susitikime Vilniuje, nėra.

"Dabar Linkevičius parodė lygiai tokį patį sąžiningumą, kai pradėjo pasakoti apie geopolitiką, kalbant apie Lietuvos energetikos projektus. Ir visa Lietuvos energetikos politika yra pavaldi tik geopolitikai: Rusijos sulaikymo, Baltijos jūros regiono pasitraukimas iš Rusijos įtakos sferos, JAV pozicijų stiprinimas Baltijos regione. Tai taikoma ne tik kovai su Baltarusijos atomine elektrine, bet ir SGD terminalo statybomis Klaipėdoje bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ir Baltijos pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo. Visa tai neturi nieko bendra nei su kova dėl pigesnės elektros energijos, nei su tarifų mažinimu gyventojams už dujas ir elektrą, nei su kova siekiant išsaugoti regiono ekologiją, jei kalbame apie kampaniją prieš Astravo AE ir Ignalinos AE uždarymą. Visa tai būdinga išimtinai Baltijos šalių, pirmiausia — Lietuvos, antirusiškai politikai", — pabrėžė ekspertas.

Anot jo, Linkevičių "reikia pasveikinti už tai, kad jis sąžiningai tai pasakė" — dabar visi girdėjo suprantamą ir aiškų Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimą. Taip pat, kaip pažymėjo Nosovičius, Latvija ir Estija neturi tokių akivaizdžių priežasčių kovoti su Astravo AE kaip Lietuva. Be to, Ryga yra nepaprastai suinteresuota tuo, kad "atitrauktų Baltarusijos tranzitą iš Lietuvos ir perorientuotų ją į Latvijos uostus".

"Lietuvos atveju geopolitika turi daug daugiau taikomos reikšmės, nes BelAES statoma beveik prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos. Vilnius tiesiog negali susitaikyti su tuo, kad netoliese kyla Eurazijos augimo taškas. Branduolinė stotis — visada yra augimo taškas ir pažangos, profesionalios darbo jėgos traukos taškas... Ir visa tai vyksta Baltarusijoje per pastaruosius kelerius metus Lietuvai degraduojant. Žinoma, Lietuvos vadovybę tai siutina, ir tai sukelia jų desperatišką ir beviltišką kovą prieš Astravo AE projektą", — sakė Nosovičius.

Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų", pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kaip pažymėjo politikas, jei Baltijos šalys nori desinchronizuoti savo elektros tinklus su Rytais ir sinchronizuoti su Vakarų Europa, "tai iš tikrųjų yra geopolitinės pastangos ir ne tik pigi elektra". Linkevičius teigia, jog manantys, kad su pigia elektra iš šitos situacijos galima išeiti kaip nugalėtojams, klysta.

Tegai:
Lietuva, Linas Linkevičius, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE
Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija

Nufilmuota Tu-160 sąlyginio gaisro gesinimo treniruotė

(atnaujinta 08:01 2020.07.06)
Pratybos vyko Rusijos oro pajėgų tolimojo nuotolio orlaivių bazėje. Pagal jų legendą, kilo kairiojo orlaivio variklio gaisras

Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip Saratovo srityje vyksta lėktuvo Tu-160 gaisro gesinimo treniruotė.

Pratybos vyko Rusijos oro pajėgų tolimojo nuotolio orlaivių bazėje.

Pagal pratybų legendą, užvedus orlaivį kilo kairiojo variklio gaisras. Po to įgula pranešė skrydžio vadybininkui apie avarinę situaciją ir gavo komandą evakuotis. "Aukos" buvo evakuotos į saugią zoną, joms buvo suteikta medicinos pagalba.

Ugniagesiai sėkmingai lokalizavo ir likvidavo sąlyginį gaisrą.

"Remiantis treniruotės rezultatais, dalyvauvę darbuotojai demonstravo gerai koordinuotus veiksmus ir aiškią dalyvaujančių padalinių sąveiką, taip pat įvykdė savo misiją per nustatytą laiką", — rašoma ministerijos pranešime.

Viršgarsinis strateginis bombonešis-raketnešis Tu-160 buvo sukurtas Tupolevo projektavimo biure aštuntajame dešimtmetyje. Tai yra didžiausias ir galingiausias viršgarsinis orlaivis karinės aviacijos istorijoje. Pilotai tokius bombonešius vadina "Baltosiomis gulbėmis".

Tegai:
gaisras, vaizdo įrašas, Rusijos gynybos ministerija
Dar šia tema
RF Gynybos ministerija papasakojo apie savanorius, testuojančius vakciną nuo COVID-19
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu