Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada atsakė į Linkevičiaus pareiškimus apie "propagandą"

(atnaujinta 19:27 2020.06.05)
Ketvirtadienį Linkevičius pateikė eilinę nepagrįstų kaltinimų Rusijos Federacijai porciją, šį kartą ypač atkreipdamas dėmesį į koronaviruso situaciją

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pateikdamas Rusijai kaltinimus naudojasi itin abejotina "įrodymų" baze, sakė Sputnik Lietuva Rusijos ambasados ​​Vilniuje spaudos tarnyba.

Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas davė interviu vienai iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių. Visų pirma, anot politiko, koronaviruso pandemija nesutrukdė Rusijai "tęsti agresijos Ukrainoje" ir netgi "padidinti apsukas propagandiniame kare".

Linkevičius taip pat apkaltino Maskvą "skleidžiant netikras naujienas šiuo atveju ne tik apie istorinį teisingumą, iškraipant istoriją, bet ir apie pandemijos sukeltas pasekmes ir žalą". Užsienio reikalų ministras nepateikė jokių įrodymų ir faktų, pagrindžiančių jo teiginius ir kaltinimus.

"Pono Linkevičiaus teiginiai apie Rusiją, įskaitant tuos, kurie, deja, sukurti remiantis šablonu, iškreiptais ir grynai vienpusiais požiūriais, jau seniai mūsų nestebina. Stebina tik tai, kad gerbiamos Europos valstybės užsienio reikalų ministras, kuris, pažymime, vadovauja Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo komisijos lietuviškai daliai, kuri nesusirenka nuo 2011 metų (!), kuria savo politiką tokios abejotinos "įrodymų" bazės pagrindu. Šiuo atžvilgiu nenuostabu, kad mūsų santykiai su Lietuva atsidūrė gilioje krizėje", — Sputnik Lietuva pakomentavo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Lietuvos valdžia reguliariai kaltina Maskvą dezinformacija, Rusijos žiniasklaida ne kartą pasirodė Lietuvos kariuomenės ir specialiųjų tarnybų ataskaitose. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų, kad Rusija "dezinformuoja" Baltijos šalių gyventojus.

Taip pat Baltijos šalyse reguliariai trukdoma Rusijos žurnalistų veiklai, neleidžiant jiems atlikti profesinės pareigos. Baltijos šalių valdžių veiksmai paveikė ir agentūrą "Sputnik". Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse yra persekiojama dėl istorinės tiesos.

Tegai:
Rusijos propaganda, rusiška propaganda, propaganda, Rusijos ambasada Lietuvoje, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Rusijos ambasadorius Lietuvoje VSD veiksmus prieš aktyvistus laiko puldinėjimu
Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas