Vašingtonas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: ES "užšaldys" santykius su JAV iki šalies prezidento rinkimų

(atnaujinta 16:20 2020.06.07)
ES vadovai mano, kad būtina iš naujo apsvarstyti ryšius su JAV, tačiau neplanuoja to daryti, kol paaiškės, kas bus kitas šalies prezidentas

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Donaldas Trampas tikriausiai nepaliks JAV prezidento posto po lapkričio mėnesio rinkimų, tačiau Europos Sąjungoje jis vis dar laikomas politiškai pažeidžiamu lyderiu. Priežastis — Baltųjų rūmų vadovo veiksmai kovojant su pandemija ir protestų sureguliavimas visoje šalyje, rašo "El País". Leidinyje pažymima, kad dauguma Europos lyderių neketina bandyti iš naujo apsvarstyti ES santykių su šalimi iki galimo jos perrinkimo lapkričio 3 dieną arba demokratų kandidato Džo Baideno pergalės, rašoma leidinyje El Pais.

JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel
© AP Photo / Pablo Martinez Monsivais

Tokia Briuselio strategija gali tik sustiprinti trintį su Vašingtonu ir JAV lyderiu Donaldu Trampu

Briuselis nenori "švaistyti politinio kapitalo", kad rastų bendrą kalbą su Trampu, kurio populiarumas žemyne ​​protesto fone sumažėjo iki minimumo. Ir nors dauguma iš 27 ES šalių supranta, kad ryšių peržiūra yra neišvengiama, jei jos ryžtasi penkiems mėnesiams įšaldyti ar sulėtinti santykius su JAV.

"Be jokios abejonės, reikia skubiai persvarstyti transatlantinius santykius. Negalime reaguoti į santykius tik vienašalėmis priemonėmis", — sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Arancha González Laya.

"Transatlantiniai santykiai? Tai klausimas, kurį turėsime apsvarstyti po rinkimų ir žinosime jų rezultatus",— "El País" cituoja Vokietijos atstovą Briuselyje Michaelį Klausą.

Taigi leidinyje pažymima, kad transatlantiniai santykiai "patenka į nenuspėjamą etapą, kai JAV nebelaikoma besąlygiška sąjungininke, ginančia gyvenimo modelį, paremtą teisinės valstybės principais ir demokratija".

Pasak ekspertų, Europos vyriausybės vis labiau nerimauja dėl "chaotiškų" Trampo administracijos veiksmų ne tik vykdydamos užsienio politiką, bet ir kovodamos su pandemija bei sureglamentuodamos protestus, kuriuos sukėlė afroamerikiečio Džordžo Floido mirtis Mineapolyje.

Pažymėtina, kad penktadienį Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis skyrė specialią sesiją rasizmo JAV aptarimui.

"JAV yra viena iš pagrindinių ES partnerių ekonominėje ir diplomatinėje srityje, todėl natūralu, kad mūsų komitetas apsvarsto situaciją šioje šalyje, kai ji pasiekia artimą sukilimui lygį", — sakė pakomitečio pirmininkė Maria Arena.

Kaip pažymi "El País", "besitęsianti trintis su Vašingtonu, atrodo, išnaudojo Europos partnerių norą išlaikyti įprastą sambūvį su Trampu", bent jau ateinančius penkis mėnesius. Tuo pat metu leidinyje tokia santykių taktika vadinama "rizikinga", nes ji tik gali Amerikos lyderį nusistatyti prieš Europos kolegas.

Tegai:
JAV, ES
Dar šia tema
ES analizuos draudimo keliauti į JAV ekonominį poveikį
ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" nutraukia susitarimą su socdemais dėl bendrų kandidatų kėlimo

(atnaujinta 09:10 2020.07.13)
LVŽS tarybos posėdyje nuspręsta, jog sąjunga nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų kėlimo

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Penktadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdyje nuspręsta, jog LVŽS nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo, rašoma partijos tinklalapyje.

Toks sprendimas priimtas išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių ir LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo.

Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelti bendrus su koalicijos partneriais kandidatus, LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos, balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos apsaugos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

"Mūsų programos įgyvendinimo laukiantiems bei mūsų politiką remiantiems žmonėms būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl vieni ar kiti asmenys, viešai neremiantys mūsų vertybių ar net prieš jas balsuojantys, keliami kaip bendri kandidatai", — sprendimą komentuoja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Nežiūrint visų susiklosčiusių aplinkybių, LVŽS taryba dėkoja Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariams už bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje įgyvendinant Vyriausybės programą bei linki kolegoms sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Tegai:
socialdemokratai, valstiečiai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020