Aleksejus Greičius, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos žmogaus teisių gynėjas Aleksejus Greičius paleistas į laisvę

(atnaujinta 13:40 2020.06.08)
Pasak Viačeslavo Titovo, kuris kalbėjosi su juo telefonu, Greičius tikisi, kad prokuratūra viską išsiaiškins ir sustabdys baudžiamąjį persekiojimą prieš jį ir jo kolegas

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Klaipėdos žmogaus teisių gynėjas, tarptautinės organizacijos "Juvenis" direktorius Aleksejus Greičius paleistas į laisvę, savo Facebook pranešė buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Pasak jo, po 3 mėnesių kalėjimo Greičiui pakeista kardomoji priemonė, ir jis buvo paleistas, tačiau turi dėvėti apykoję.

"Šiandien kalbėjau su juo telefonu. Balsas yra žvalus, nėra morališkai sulaužytas. Tikisi, kad prokuratūra viską išsiaiškins ir sustabdys baudžiamąjį persekiojimą jam ir jo kolegoms. Dabar jis yra savo sode, klausosi paukščių giedojimo, mėgaujasi žalia žole ir medžiais", — rašo savo puslapyje Titovas.

Greičius buvo sulaikytas kovo pradžioje. Jam buvo pareikšti įtarimai šnipinėjimu.

"Juvenius" organizacija vykdo veiklą, skirtą žuvusiųjų per Didįjį Tėvynės karą atminimui išsaugoti ir yra viena iš "Nemirtingojo pulko" akcijos organizatorių. Pasak Titovo, Greičius neužėmė jokių aukštų pareigų, buvo tik jaunimo organizacijos direktorius ir dalyvavo renginiuose, skirtuose didelėms įsimintinoms datoms.

Sulaikymo dieną Titovas pranešė, kad tardytoja policijoje ketino paleisti Greičių su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš šalies, tačiau, matyt, "kažkas iš viršaus" pamanė, kad būtina jį suimti trims mėnesiams.

Prieš Greičių taip pat buvo sulaikyta Klaipėdos miesto tarybos pavaduotoja Ela Andrejeva, vėliau ją paleido.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas sakė, kad Greičiaus sulaikymą vertina "kaip bandymą užgniaužti kitaminčius, sunaikinti mums brangias vertybes, taip pat sutrikdyti įsimintinų datų ir 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjimus Lietuvoje". Komentuodamas Andrejevos sulaikymą jis padarė prielaidą, kad tai galėtų būti siejama su politinės Socialinio teisingumo partijos sukūrimu.

Titovas taip pat pabrėžė, kad priešinsis tokioms valdžios atakoms jai nepageidaujamų politikų ir visuomenės veikėjų atžvilgiu. Anot jo, Lietuvos teisėsaugos institucijos jaučia savo nebaudžiamumą, nes dabartinė teismų sistema leidžia joms elgtis neteisėtai.

Komentuodama Greičiaus sulaikymo situaciją Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas ėmėsi atviro Lietuvoje gyvenančių rusų aktyvistų persekiojimo ir puldinėjimo, bei pabrėžė, kad tokia provokuojama veikla, be abejo, neliks be pasekmių.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva rodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net atmetimą.

Tegai:
Viačeslavas Titovas, sulaikymas, šnipinėjimas, Rusija
Dar šia tema
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Lietuvos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą
Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo