NATO pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: NATO reikia pinigų ginklams, o ne konstruktyviam dialogui su Rusija

(atnaujinta 18:08 2020.06.08)
NATO tikslas yra išsaugoti karinį-pramoninį kompleksą ir naudoti dirbtines grėsmes, kad Amerikos ir Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų nukreipti į kišenes tų, kurie turi naudos iš karų ir krizių

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. "Šaltojo karo šalininkai" Briuselyje ir Vašingtone nesuinteresuoti, kad vyktų konstruktyvus dialogas su Rusija, rašo  "Contra Magazin".

Vienintelis juos jaudinantis dalykas yra didėjančios gynybos biudžeto pajamos. Kita vertus, žiniasklaida juos remia, skaitytojams ir žiūrovams nesakydama tiesos apie taikius Maskvos ketinimus.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška teigė, kad dabar kaip niekad akivaizdus poreikis atkurti normalius karinius ryšius tarp jo šalies ir NATO, rašoma leidinyje. Jis taip pat priminė, kad Maskva pateikė daugybę pasiūlymų, ką galima padaryti, kad būtų užkirstas kelias pavojingiems kariniams incidentams, tačiau taip ir nesulaukė jokios aljanso reakcijos.

Ši karinė organizacija neturi pozityvios Rusijos ir NATO tarybos darbotvarkės, nes užšaldė bendradarbiavimą su Kremliumi, sako diplomatas. Aljanso šalys siūlo aptarti situaciją Ukrainoje, tačiau tai yra beprasmiška, nes NATO neatlieka jokio vaidmens sprendžiant Ukrainos vidaus konfliktą, pažymėjo Gruška. Be to, jis priminė, kad ši tema yra nuolat aptariama ESBO bei Normandijos formatu.

Maskvos politinė vadovybė iš tikrųjų mano, kad su "šaltojo karo šalininkais" Briuselyje ir Vašingtone galima vesti normalias derybas ir pasiekti diplomatinę sėkmę bendraujant su jais, rašo laikraštis. Bet, matyt, jie nesupranta, kad Amerikos valdžios, taip pat NATO, tikslas yra išsaugoti karinį-pramoninį kompleksą ir naudoti dirbtines grėsmes, kad Amerikos ir Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų nukreipti į kišenes tų, kurie turi naudos iš karų ir krizių.

Tuo tarpu Europos "žiniasklaida" dalyvauja šiame "nešvariame žaidime", nepaisydama konstruktyvių pasiūlymų įsitraukti į dialogą. Gruškos teigimu, šiuos raginimus bandoma slėpti nuo skaitytojų ir žiūrovų, nes jiems nevalia žinoti, kad Rusija nėra priešas, kaip jiems bando įteigti elitas, aiškina "Contra Magazin".

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos
Tegai:
Rusija, Amerika, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Kanalo NATO laivams statyba lenkus paverčia "Kremliaus agentais"
Krymas paragino Kijevą neišsigalvoti "NATO laivų Kerčės sąsiauryje"
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas prašo informacijos apie aukščiausio rango teisėjų komercinę veiklą

(atnaujinta 15:41 2020.07.16)
Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl galimų aukšto rango teisėjų padarytų Konstitucijos pažeidimų prašo pateikti visą informaciją, kuri yra susijusi su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pažymima, kad Kasčiūnas kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį.

Pažymima, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kuriose vykdoma komercinė veikla.

Pabrėžiama, kad Konstitucijos 113 straipsnis numato, jog "teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą".

"Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai — visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams, ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla", — teigia Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos bei drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Tegai:
Konstitucija, teisėjai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus
EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui — Venckienės pastaba
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

EK aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui Venckienės pastaba

(atnaujinta 12:57 2020.07.16)
Buvusi teisėja Neringa Venckienė nepritaria aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš Europos Komisijos pusės

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Europos Komisija paskelbė Europos Sąjungos teisingumo sistemos vertinimo rezultatų suvestinę, kurioje Lietuvos teismai sulaukė aukšto įvertinimo.

Suvestinėje, kurioje pateikiami 2012–2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdymą ES, nurodoma, kad Lietuvos teismai Europoje išnagrinėja daugiausiai  civilinių ir administracinių bylų, kurias taip pat nagrinėja sparčiausiai. 

Be to, pagal informacinių technologijų panaudojimo mastą bei informacijos apie teisingumo sistemą prieinamumą visuomenei Lietuva išlieka lyderė, nors šalies teismų sistemos finansavimas — vienas žemiausių ES. Skelbiamos suvestinės duomenimis, Lietuvoje jau antrus metus pastebimas neišnagrinėtų bylų likučio mažėjimas.

Aukštam Lietuvos teismų sistemos vertinimui iš EK pusės nepritarė buvusi teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.  

"Kažin, ar Europos Sąjunga žino apie teisėjų korupcijos bylą Lietuvoje? Kad aukščiausio lygio teisėjams: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų pareikšti kaltinimai kyšininkavimu? Kad kyšiai už vieną bylą siekia 100 000 eurų?" — savo Facebook paskyroje parašė ji.

Korupcijos skandalas 

Pernai Lietuvoje kilo skandalas dėl atskleisto korupcijos tinklo teismų sistemoje. 

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Tarp jų buvo trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai — Viktoras Kazys, Konstantinas Gurinas, Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis ir kiti. Įtarimai dėl korupcinės veikos pareikšti ir keliems advokatams. 

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.

Visuomenės vertinimas

Be to, į EK suvestinę buvo įtraukti ir 2020 metų Eurobarometro atliktos gyventojų apklausos, skirtos visuomenės suvokimui apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą ištirti, duomenys. Respondentų, sutinkančių su teiginiu, kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi, skaičius Lietuvoje siekia 50 proc. 

"Visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos teisėjų nepriklausomumui kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš ekonominių ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas, — taip mano beveik 30 proc. respondentų", — teigiama pranešime. 

Suvestinėje matyti, kad aukščiausias pasitikėjimo rodiklis nustatytas Danijoje, Suomijoje ir Austrijoje — čia teisėjų nepriklausomumu tiki daugiau kaip 80 proc. respondentų.

Tegai:
teismas, Europos Komisija (EK), Lietuva, Neringa Venckienė
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio

(atnaujinta 15:53 2020.07.16)
Vašingtonas bando išgyventi Europos sąskaita, tačiau ši privalo visomis jėgomis tam priešintis, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Vašingtono siekis bet kokia kaina užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio statybai yra glaudžiai susijęs su politinias ir ekonominias motyvaism interviu Sputnik radijui sakė politologas, Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Prisidengiant politiniais argumentais, JAV iš tikrųjų sprendžia ekonominius klausimus — tarp kitko ne tik ekonominius klausimus, kurie padidina jos SGD patrauklumą Europai, bet, žinoma, ir ekonominį smūgį Rusijai. Tikimasi, kad Rusija negaus tam tikrų lėšų į biudžetą nuo angliavandenilio pardavimo ir taip bus pakenkta Rusijos ekonomikai", — sakė Šatrovas.

Anot jo, "Nord Stream-2' klausime vyrauja ekonominė konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta, reikia ginti savo interesus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai bei visai Europos Sąjungai.

"JAV tai puikiai supranta — "Nord Stream-2", "Turkish Stream", kiti bendradarbiavimo variantai — Europos šalys pradės aktyviai naudoti Šiaurės jūros kelią, atsiras keletas kitų projektų, apsidairai, o JAV prarado kontrolę ties Europą. JAV jau melžia Europą, savus išduoda, nes būtina užtikrinti daugiau nei 300 milijonų žmonių, kurie yra "laisvojo pasaulio" vitrina, gerovę, kitose pasaulio vietose nelieka jokių resursų, o Europa faktiškai tapo JAV kolonija", — teigė ekspertas.

Anot jo, šiuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel daro viską, ką gali — "daugiau kol kas negali".

"Na, negali jie [europiečiai — Sputnik] daugiau, bet juda šia linkme. Matome, kaip Danija, kuri priešinosi statyboms savo vandenyse, bet vis gi nusileido, atrodo, kad procesas vyks, ir yra jausmas, kad iki 2020 metų pabaigos, nepaisant visų JAV prieštaravimų, bus baigtos "Nord Stream-2" statybos. JAV nelieka nieko kito, kaip paskutinį kartą smogti kumščiu per stalą, bet manau, kad tai beprasmiška", — sakė Šatrovas.

JAV valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos, sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Anot jo, toks JAV sprendimas "dėl sankcijų kelia riziką investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos į eksportą orientuotais dujotiekiais".

Tegai:
ES, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atsakė JAV apie sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes