VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Konservatorius Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad Latvijos ambasadorius Lietuvoje Indulis Berzinis susitikime pabrėžė, kad respublika nenori pirkti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės, nori tik iš Rusijos. Apie tai jis papasakojo savo Facebook paskyroje.
Antradienį kai kurie politikai surengė piketą prie Latvijos ambasados, kurio tikslas buvo įtikinti kaimynus parodyti solidarumą su Lietuva dėl Astrave statomos stoties, tai yra atsisakyti pirkti iš jos elektros energiją.
Anot Pavilionio, ambasadorius pažadėjo perduoti jų solidarumo prašymą Latvijos užsienio reikalų ministrui.
"Pokalbius su Latvijos Saeimos komitetų vadovais pratęsime penktadienį. Dirbame iš esmės vyriausybės darbus, nes savo vyriausybe, deja, nepasitikime. Slapti susitarimai ir tautos mulkinimas, matyt, yra šios vyriausybės skiriamieji bruožai. Belieka kreiptis į Prezidentą ir tikėtis, kad šalies vadovas apgins Lietuvos interesus, neleis nuslėpti tiesos, o brolius latvius ilgainiui įtikinsime juos gerbti, net jeigu ministras [energetikos ministerijos vadovas Žygimantas — Sputnik] Vaičiūnas ir jį palaikantys ir toliau stovės kitoje barikadų pusėje", — rašė politikas.
Jis mano, kad "Kremliaus interesas yra suskaidyti ir užvaldyti" jų tautą. Pasak Pavilionio, Vaičiūnas palaiko "Rusijos ir Baltarusijos tikslą eksportuoti elektrą į Latviją ir Estija ir padaryti ilgalaikę žalą Baltijos solidarumui, mūsų integracijai į Vakarų elektros energetinius tinklus".
Be to, konservatorius pareiškė, kad ambasadorius pasidalino su jais "šokiruojančiomis naujienomis", kad praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė naują siūlymą dėl Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis. Tačiau, pasak Pavilionio, jie apie tai nebuvo informuoti, nes "mūsų Vyriausybė viską nuo mūsų slepia".
"Reikalaujame "derybininko" Vaičiūno nedelsiant informuoti Seimą apie šį "kompromisą", labai norisi tikėti, kad jame bus atspindėtos raudonos Seimo linijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo, o ne de fakto atveriamas kelias rusiškos elektros pirkimui per mūsų teritoriją", — rašė jis.
Anksčiau Lietuvos energetikos ministras pareiškė, kad Latvija ir Estija nepareiškė, kad pirks elektrą iš Baltarusijos AE po jos eksploatavimo pradžios. Tuo tarpu jis dar kartą paragino kaimynus solidarizuotis energijos pirkimo klausimais.
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.
Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.
Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino naujai paskirtą Estijos premjerę Kają Kallas. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje).
"Sveikinu kolegę liberalę Kają ir jos Reformų partiją, grįžusią prie valstybės vairo. Būtent ši partija sukūrė tą Estiją, kuria žavisi pasaulis ir šiek tiek pavydi lietuviai", — teigia ji.
Tuo pačiu ji pabrėžė, kad geresnio pasirinkimo šiuo nelengvu metu Estijos žmonės negalėjo tikėtis.
Kaja Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas — pirmoji moteris, kuri eis premjerės pareigas. Ji yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.
Anksčiau Kaja Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Sąjunga nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, neketina remtis tik jomis, sakė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korčokas, pažymėdamas, kad ši tema turėtų tapti pagrindine ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą metu.
"Mes norime atsargiai elgtis su tokiu instrumentu kaip sankcijos, norime užleisti vietą teisingam teismui (tinklaraštininko Aleksejaus Navalno)", — po ES užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimo Briuselyje sakė Slovakijos diplomatas.
Pasak Slovakijos užsienio reikalų ministro, ši tema turėtų tapti pagrindine ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito į Maskvą vasario pradžioje metu. Jo susitikimas su Lavrovu numatytas vasario 5 dieną.
"Europos Sąjunga ketina įrodyti, kad nenori be galo pasikliauti tik sankcijų politika. Bet jei (Rusijos Federacijoje) norima visiškai pašalinti Navalną iš politinio gyvenimo, tai ES tai bus nauja situacija", — RIA Novosti cituoja Slovakijos ministrą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema yra "kaip nukopijuoti". Savo ruožtu Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.
Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną Šeremetjevo oro uoste, jam grįžus iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas po tariamo apnuodijimo incidento. Chimkų miesto teismas sulaikė Navalną 30 dienų. Federalinės bausmių vykdymo tarnybos duomenimis, Navalnas, įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, buvo areštuotas už pakartotinius bandomojo laikotarpio pažeidimus kaip nuteistasis lygtine bausme.