VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Konservatorius Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad Latvijos ambasadorius Lietuvoje Indulis Berzinis susitikime pabrėžė, kad respublika nenori pirkti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės, nori tik iš Rusijos. Apie tai jis papasakojo savo Facebook paskyroje.

Фото: Государственное предприятие "Белорусская АЭС"

Neregėta drąsa. Prezidentas "griežtai pasikalbėjo" su EK pirmininkės pavaduotoju

Antradienį kai kurie politikai surengė piketą prie Latvijos ambasados, kurio tikslas buvo įtikinti kaimynus parodyti solidarumą su Lietuva dėl Astrave statomos stoties, tai yra atsisakyti pirkti iš jos elektros energiją.

Anot Pavilionio, ambasadorius pažadėjo perduoti jų solidarumo prašymą Latvijos užsienio reikalų ministrui.

"Pokalbius su Latvijos Saeimos komitetų vadovais pratęsime penktadienį. Dirbame iš esmės vyriausybės darbus, nes savo vyriausybe, deja, nepasitikime. Slapti susitarimai ir tautos mulkinimas, matyt, yra šios vyriausybės skiriamieji bruožai. Belieka kreiptis į Prezidentą ir tikėtis, kad šalies vadovas apgins Lietuvos interesus, neleis nuslėpti tiesos, o brolius latvius ilgainiui įtikinsime juos gerbti, net jeigu ministras [energetikos ministerijos vadovas Žygimantas — Sputnik] Vaičiūnas ir jį palaikantys ir toliau stovės kitoje barikadų pusėje", — rašė politikas.

Jis mano, kad "Kremliaus interesas yra suskaidyti ir užvaldyti" jų tautą. Pasak Pavilionio, Vaičiūnas palaiko "Rusijos ir Baltarusijos tikslą eksportuoti elektrą į Latviją ir Estija ir padaryti ilgalaikę žalą Baltijos solidarumui, mūsų integracijai į Vakarų elektros energetinius tinklus".

Be to, konservatorius pareiškė, kad ambasadorius pasidalino su jais "šokiruojančiomis naujienomis", kad praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė naują siūlymą dėl Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis. Tačiau, pasak Pavilionio, jie apie tai nebuvo informuoti, nes "mūsų Vyriausybė viską nuo mūsų slepia".

© Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

"Reikalaujame "derybininko" Vaičiūno nedelsiant informuoti Seimą apie šį "kompromisą", labai norisi tikėti, kad jame bus atspindėtos raudonos Seimo linijos dėl elektros nepirkimo iš Astravo, o ne de fakto atveriamas kelias rusiškos elektros pirkimui per mūsų teritoriją", — rašė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras pareiškė, kad Latvija ir Estija nepareiškė, kad pirks elektrą iš Baltarusijos AE po jos eksploatavimo pradžios. Tuo tarpu jis dar kartą paragino kaimynus solidarizuotis energijos pirkimo klausimais.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

© Photo : vk / РУП "Белорусская АЭС"

Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

© REUTERS / KACPER PEMPEL

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi už Dudu savo balsus atidavė 62% vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64% jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, atsirėmę į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsiėjo. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė pop tema, kaip beatrodytų paradoksalu tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicionalizmo valstybę, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjų retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai sukėlė Vakaruose nepaprastai piktą reakciją.

© Photo : Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Duda retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai buvo palankūs prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti, "nuo LGBT laisvosiomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į skurdžiausią lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliuotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai buvo raginama balsuoti už Tšaskovskį. Aliejaus į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudu dangstant pedofilą. Tai taip pat papildė valstybės vadovo kampaniją antigenerietiška retorika, Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norinti išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo kortą. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97% naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87% pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13% — neutralūs), rankomis.

© Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose

Šis kanalas pastatyti Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorosą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškinti dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus pablogėjimas jos santykiuose su Europos sąjungininkais.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.