Maskva, archyvinė nuotrauka

Maskva įvertino Baltijos šalių vaidmenį Vakarų planuose pabloginti situaciją Rusijoje 

(atnaujinta 13:04 2020.06.10)
Kaip pavyzdį Rusijos saugumo tarybos sekretorius pateikė Lietuvoje rengiamą "Laisvos Rusijos forumą", kuriame aptariami Rusijos civilinių protestų scenarijai

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Vakarai siekia sukurti kaimyninių Rusijos šalių socialinių ir politinių struktūrų tinklą, kuris galėtų tiesiogiai susisiekti su "reikalingais Rusijos adresatais", o Baltijos šalys šioje srityje atlieka esminį vaidmenį.

Tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas interviu laikraščiui "Argumenty i fakty".

"Svarbiausias vaidmuo skiriamas Baltijos šalims. Visų pirma, Lietuva reguliariai rengia vadinamąjį "Laisvos Rusijos forumą", kuriame aptariamos naujos civilinio protesto formos ir didėjančio išorinio spaudimo Rusijos Federacijos vadovybei scenarijai. Latvijoje Baltijos žiniasklaidos plėtros centro specialistų rengiami "nepriklausomi Rusijos žurnalistai", — sakė Patruševas.

Anot jo, "destruktyvią veiklą" Rusijoje koordinuoja JAV Valstybės departamentas, JAV Tarptautinės plėtros agentūra, Amerikos užsienio santykių taryba, vadovaujančios JAV nevyriausybinės organizacijos bei Sorošo fondas.

Patruševas pažymėjo, kad Vakarų pajėgos bando dirbti Rusijos Federacijos teritorijoje per jų kontroliuojamas Rusijos nepelno organizacijas, tarp jų ir žmogaus teisių organizacijas.

Pasak Saugumo tarybos sekretoriaus, 2015–2019 metais politinėje veikloje dalyvaujančios NVO iš užsienio rėmėjų gavo apie keturis milijardus rublių (apie 51,3 mln. Eurų). Tačiau iš tikrųjų ši suma gali būti žymiai didesnė, nes Vakarai taip pat naudoja slaptas schemas.

Kaip pabrėžė Saugumo tarybos sekretorius, atsižvelgiant į šias aplinkybes Rusijos Konstitucijos pakeitimai yra labai savalaikiai, kad būtų užtikrintas Rusijos Federacijos suverenitetas, jos teritorinis vientisumas ir užkirstas kelias kišimuisi iš išorės.

 

Tegai:
Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
RF ambasada Lietuvoje: VSD ėmėsi atviro rusų persekiojimo
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų
 Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 13:20 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia - Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda