Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių premjerai bandė susitarti dėl deklaracijos nepirkti elektros Astravo AE

(atnaujinta 13:10 2020.06.10)
Susitikimo metu Lietuvos ministras pabrėžė Lietuvos poziciją dėl Astravo ir elektros energijos nepirkimo iš šios "nesaugios" elektrinės

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Šiandien Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai vaizdo konferencijos metu aptarė derybas dėl elektros iš branduolinės jėgainės Astrave nepirkimo ir jų eigą. 

Apie tai praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susitikimo pradžioje Skvernelis pabrėžė principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo ir elektros energijos nepirkimo iš šios "nesaugios" elektrinės. 

"Lietuva ir toliau principingai siekia vieningos Baltijos šalių pozicijos dėl prekybos elektra iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių ribojimo", — teigė premjeras.  

Susitikimo metu Baltijos valstybių premjerai taip pat pažymėjo, kad "Baltijos burbulas" švelninant karantino sąlygas ir atkuriant laisvą asmenų judėjimą bei atveriant sienas veikia sklandžiai bei "tarnauja kaip pavyzdys visai Europai".

Saulius Skvernelis taip pat informavo savo kolegas apie sėkmingą nuotolinį susitikimą su Lenkijos premjeru, kurio metu buvo sutarta, kad Lenkija savo sienas atvykstantiems iš Lietuvos ir Baltijos šalių atvers nuo birželio 12 dienos.

Nuo gegužės 15 trijų Baltijos šalių piliečiai ir gyventojai gali laisvai keliauti regione be būtinybės laikytis 14 dienų saviizoliacijos.

Reaguodamas į tai, Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Šinas (Margariti Schin) paragino nekurti "mini šengenų" Baltijos šalių pavyzdžiu. Jis teigė nenorintis, kad "Baltijos burbulas" būtų ilgalaikis.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. 

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra. 

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje. 

Tegai:
Astravo AE, Baltijos šalys
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (355)
Dar šia tema
Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE
Linkevičius pripažino, kad Astravo AE klausimas susijęs su geopolitika
Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus
Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE

(atnaujinta 13:13 2020.07.14)
Pasak jo, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po apsilankymo Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo Twitter paskyroje paskelbė pranešimą baltarusių kalba.

Pažymima, kad pranešime šalies vadovas ragina nepaleisti Astravo AE.

"Baltarusiai patyrė skaudžias Černobylio pasekmes, todėl kreipiuosi į Baltarusijos vadovus, raginu nepaleisti Astravo AE, nes ji neatitinka Europos Sąjungos (ES) streso testų reikalavimų, ir nesukelti pavojaus Baltarusijos ir kaimyninių šalių gyventojams. Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE poreikiams", — rašė jis.

​Anksčiau Gitanas Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui.

Prezidentas įsitikinęs, kad nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. Nausėda mano, kad Černobylio katastrofos padarinius "skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (355)
Dar šia tema
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
Auksinės teisingumo svarstyklės, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 12:30 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą nagriėjusius Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Diplomatas šį pareiškimą padarė Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomumas — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Sausio 13-osios byla

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Joje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Po nuosprendžio paskelbimo Lietuvoje Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, vykdantiems bylos nagrinėjimą. Įtariama, kad jie priėmė sąmoningai nepagrįstą nuosprendį, nes įvykiai įvyko tuo metu, kai Lietuva buvo TSRS dalis, o sovietų kariuomenė vykdė tarnybinę pareigą, veikdama pagal savo šalies įstatymus.

Tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Europos Parlamentą tvirtindama, kad Maskva persekioja jos piliečius. EP paragino Rusiją nutraukti baudžiamąją bylą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos
Telšių apskr. komisariatas

Po pareigūno žūties atlikus auditą Telšių apskr. komisariate paaiškėjo spragos

(atnaujinta 13:10 2020.07.14)
Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, tačiau identifikuotos tam tikros problemos

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas Telšių apskr. vyriausiojo policijos komisariate vykdytas veiklos auditas. Bendras veiklos vertinimas geras, tačiau atrasti trūkumai — sudėtingi pavaldinių ir vadovų santykiai, prastas mikroklimatas, taip pat neskirta pakankamai dėmesio nelegalių ginklų kontrolei, rašoma Policijos departamento pranešime.

Pranešama, kad audito metu buvo išsamiai patikrinta komisariato veikla, dokumentacija, prevencinis darbas, vykdomi ikiteisminiai tyrimai ir pareiškimų nagrinėjimas, pareigūnų mokymai ir kita informacija.

Auditoriai konstatavo, kad bendras veiklos vertinimas yra geras, sisteminių trūkumų nenustatyta, tačiau identifikuotos tam tikros problemos, būtina stiprinti kontrolės funkciją. 

Auditoriai atkreipė dėmesį į sudėtingus vadovų ir pavaldinių santykius, dėl ko komisariate vyrauja prastas darbinis mikroklimatas.

Trūkumų nustatyta ir tikrinant kriminalinės žvalgybos veiklą, o konkrečiai — gautą informaciją apie disponavimą nelegaliais šaunamaisiais ginklais, brakonieriavimą. Nustatyta, kad gauta žvalgybinė informacija buvo tikrinama paviršutiniškai, o vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šios veikos kontrolei, kas lėmė, kad asmenys turėjo galimybę disponuoti nelegaliais ginklais. Tai iš dalies galėjo lemti ir nelaimingą įvykį, kuomet buvo nušautas Mažeikių r. policijos komisariato pareigūnas.

Po audito išvadų parengtas išsamus trūkumų šalinimo planas, kurio įgyvendinimas bus derinamas su auditoriais.

Policijos departamento Imuniteto valdyboje toliau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl tragiško įvykio Mažeikių r., kurio metu buvo nušautas pareigūnas.

Gegužės pabaigoje, atlikdamas tarnybą, nuo įtariamojo kulkos žuvo Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjas Saulius Žymantas. Beveik 19 metų policijoje tarnavęs Žymantas buvo vienas geriausių šalies kinologų, ne kartą užėmęs prizines vietas įvairiose policijos kinologų varžybose.

Tegai:
policijos komisariatas, policija
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis
Šiaulių policija parodė neteisėtą dopingo medžiagų saugyklą
Iš ligoninės paleistas marijampolietis teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai