Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuvos požiūrį į Baltarusijos energiją sunku logiškai paaiškinti

(atnaujinta 17:39 2020.06.10)
Tuo tarpu kaimyninės Baltijos šalys šį klausimą vertina praktiškiau, sakė politikos analitikas Vadimas Volovojus

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus pažymėjo, kad Lietuvos poziciją Baltarusijos elektros atžvilgiu sunku logiškai paaiškinti, nes papildomas energijos šaltinis įvairinant energijos tiekimą niekada nepakenktų.

"Pavyzdžiui, ryšys su Skandinavija ne visada veikia gerai, todėl šią ilgametę principinę, grynai politinę, Lietuvos poziciją Baltarusijos atžvilgiu sunku suprasti. Atitinkamai Latvijos ir Estijos pozicija yra labiau suprantama šiuo pragmatišku požiūriu, nes, matyt, latviai to nedaro. Jie neketina atsisakyti pigios elektros energijos pradėjus veikti BelAE, todėl Lietuva nesugeba palenkti Latvijos į savo pusę. Kalbant apie konservatorius, tai yra papildoma priežastis jiems užsidirbti politinių taškų prieš rinkimus, nes tai yra tradicinė jų tema, ir todėl jie visa tai rutulioja norėdami parodyti, kad kažką daro, bando įgyvendinti Lietuvos priimtus sprendimus dėl Baltarusijos AE ir panašiai", — sakė jis.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad Latvijos ambasadorius Lietuvoje Indulis Berzinš susitikime pabrėžė, kad respublika nenori pirkti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės, o nori tik iš Rusijos.

Antradienį kai kurie politikai surengė piketą Latvijos ambasadoje, kurio tikslas buvo įtikinti kaimynus parodyti solidarumą su Lietuva dėl šalia Astravo statomos elektrinės ir atsisakyti pirkti iš jos elektrą.

Tegai:
Astravo AE, konservatoriai
Dar šia tema
Linkevičius pripažino, kad Astravo AE klausimas susijęs su geopolitika
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE
Politikai Lietuvoje prie Latvijos ambasados surengė piketą dėl Astravo AE
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 14:11 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia — Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje — Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje — Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje — Arvydas Anušauskas, septintoje — Agnė Bilotaitė, aštuntoje — Audronius Ažubalis, devintoje — Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus", — sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje — vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje — Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda

Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį

(atnaujinta 14:32 2020.07.13)
Jo teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Lenkijos vyriausybė po Andžejaus Dudos pergalės prezidento rinkimuose tęs suartėjimą su Vašingtonu ir Maskvos "sulaikymą", tačiau tai tęsis tik tol, kol JAV prasidės rimtos problemos, RIA Novosti sakė politologas, buvęs Rusijos ir Lenkijos dialogo centro vadovas Jurijus Bondarenka.

Remiantis 99,97 % rinkimų komisijų protokolų skaičiavimo rezultatais, Duda pirmauja Lenkijos prezidento rinkimuose, 51,21 % rinkėjų balsavo už jį. Jo oponentas Rafalas Tšaskovskis gavo 48,79 % balsų.

"Kalbant apie Rusiją, ankstesnis kraštutinės rusofobijos kursas bus tęsiamas. Bus nugriauti visi paminklai. Europa labai atsargiai vertina partiją, kuri laimėjo Lenkijoje, ir Lenkijos prezidentą, tačiau Europos šalys nesirūpina užsienio politika kaip tokia. Europa labiau orientuojasi į save, labiau nei prieš koronaviruso pandemiją", — komentavo Bondarenka.

Eksperto teigimu, Lenkija "visada laikė save 51-ąja JAV valstija", tai patvirtina jos pasiryžimas "priimti bet kokį skaičių amerikiečių kariuomenės, investuoti į JAV karinių bazių statybą — tik siekiant sukurti Rusijai problemas".

"Ši politika yra beprotiška, tačiau ji tęsis tol, kol Amerikoje prasidės rimtos problemos. Kai tik išryškės rimtos problemos, Lenkijoje, kaip ir kitose šalyse, visa rusofobija pasibaigs per 24 valandas", — įsitikinęs jis.

Anot Rusijos eksperto, Lenkijos prezidento rinkimuose laimėjo "įmanoma rusofobinė partija", kuri, be to, "labai įtariai vertina proeuropietiškas iniciatyvas, Briuselį, Berlyną". "Kaimas nugalėjo miestą. Miestuose visur laimėjo Tšaskovskis, liberalus Varšuvos meras. Visas Lenkijos elitas yra rusofobai, tad laimėjo ryškiausia rusofobų partija. Bent jau su Tšaskovskiu buvo galima kalbėtis. Su Duda nėra apie ką kalbėtis", — apibendrino ekspertas.

Tegai:
rusofobija, Rusija, santykiai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą